15 Jan 2012

Kodėl aš turiu per daug daiktų?

Namai netampa namais, kol jų neužpildai kažkuo savu - nuotraukomis, suvenyrais iš kelionių, vintažinėm pagalvėlėm, knygom ir dar bala žino kuo. Deja, nesu iš tų žmonių, kurie gali visą savo gyvenimą sutalpinti viename lagamine. Man jų prireiktų kelių. Ir, aišku, kuo didesni būtų - tuo geriau.

   Akivaizdu, kad kai ateis kraustymosi metas (o jis TIKRAI ateis), kai reikės pradėti pakuotis ir pakuoti, keiksiu save mintyse: ,,Na ir kurių galų tau šito šlamšto reikia???". Ir taip kelis metus saugoti konspektai, taip ir nepanaudoti tapetų ritinėliai ir dar kas nors iš serijos ,,ateity pravers" taps nebereikalingi ir atguls į rūšiavimo konteinerius. Reinkarnacijai.
   Bet namai, bent jau man - pirmiausia yra daiktai. Savotiškas naujo būsto prisijaukinimas, įdaiktinimas, įsisavinimas. Todėl, bent jau kol kas, tie visi skandinaviški interjero stiliai, minimalizmas ir sterialumas dvelkia šalčiu ir žmogaus neprijaukinamomis erdvėmis. Žinoma, kuomet nuo sudžiovintų gėlių byra dulkės irgi nėra variantas, tačiau minimalus chuliganizmas (kuris dabar kaip tik ateina į interjerų madą) yra smagus, kviečiantis imti ir džiaugtis, gyventi, o ne vaikščioti būste kaip parodoje ar operacinėje.
   Grįžtant prie daiktų temos - drabužiai. Merginai ar moteriai visada (na, beveik visada) iškyla tas lemtingasis, kone hamletiškas klausimas: ,,Ir KĄ šiandien RENGTIS?". O spintos durys vos užsidaro. Todėl žaviuosi tomis, kurios sugeba iš kelių rūbų susikomponuoti vis naujus derinius. Bet, deja, aš ne iš tų. Ir kai atlieku kasmetines spintos revizijas pamatau, kad kai kurių drabužių nebuvau apsivilkusi/užsisegusi/užsidėjusi nei kartelio. Tuomet prisiekiu sau, kad nieko nebepirksiu neapgalvotai. Žinoma, iki tol, kol netyčia kur nors pamatau išpardavimą, o jame ką nors tokio, kas užgniaužia kvapą ir atveria piniginę...
   Žinoma, nereikia pagalvoti, kad šluoju zaras, bershkas, terranovas, o tuo labiau brangius boutique'us - galima apsisukti daaaug pigiau: išpardavimai, komisai, mainyk.lt, manodrabuziai.lt, ir, žinoma, secondhand'ai. Čia galima aptikti tikrų lobių (pvz. ,,H&M" paltuką už 5 Lt, ,,Morgan" rankinę už 35 Lt, o kur dar senesnių kolekcijų ,,Vero Moda", ,,Only", ,,Miss Sixty" ar ,,United Colors of Benetton" drabužiai ir aksesuarai...). Todėl džiaugiuosi, kad Pasvalio turgaus skudurynai - tikros aukso kasyklos, kai ieškai ,,kažko tokio", ko Vilniuje tikrai nerasi. Juolab, už tokias kainas. Ir tokiu būdu, grįždama iš namų atgal į Vilnių savo lagamine kaskart atsivežu ką nors netikėtai pričiupusi :] Kad ir kaip stengčiausi to išvengti...
   Riba tarp daikteliautojo ir daiktų vergo gali būti greitai peržengta, todėl reikia viską daryti ,,su protu" :] Todėl kaskart, paėmus daiktą į rankas reikia savęs nuoširdžiai paklausti: ,,Ar man to tikrai reikia?", ,,Ar tai nėra eilinė užgaida?". Ir jei sąžinė ir toliau ramiai snūduriuoja, nesiųsdama jokių pavojaus signalų, daiktą galima ramiai pirkti, nes graužaties jausmo vėliau nepatirsi. O mano sąžinė dažnai daro atvirkščiai - jos graužimą pajuntu tik po to, kai ko nors neįsigyju (žr. įrašą apie kompiuterio dėklą). Tačiau dėl vieno dalyko ji niekada neklysta - tai knygos. O ypač jeigu jos geros ir dar pigios :] Taip už 18 Lt Pasvalio knygyne įsigyjau keturias geras knygas. Mamai (ji tuo metu buvo su manim) visą laiką kartojau, kad širdis dainuoja :D
   
   ...Štai kokie ilgi įrašai išeina, kai darai bet ką, kad tik nereikėtų mokytis :] 
   Ir pabaigai - šiandienos pietūs - improvizuotas plovas:


Nuo paprasto plovo skiriasi tik tuo, kad čia nėra morkų (nes jų paprasčiausiai šaldytuve ir neturėjau), bet yra kubeliais pjaustyta paprika. Pagardinta pipirais, druska ir meile :] 
   

No comments:

Post a Comment