Rudens dieną, kai nelyja tiesiog būtina praleisti kur nors gamtoje. Tą darėme ir mudu su Vincu bei būreliu bendraminčių, nusprendę vėl pakeliauti po istorines/mitologines Lietuvos vietas. Šį sykį patraukėme į Ukmergės rajoną.

Nors dangus ir buvo apniukęs, tačiau kelionė prasidėjo su gera nuotaika. Juk mūsų vėl laukė nuotykiai! Aš ir Vincas dar nusprendėme pasiimti kartu ir savo šunytę Frėją, kad ir ji palakstytų, ir mum smagiau būtų.

Atvykę į Ukmergę užlipome ant Ukmergės piliakalnio, nuo kurio atsivėrė tikrai puiki miesto panorama. Kitame punkte eidami vorele palaukėmis, pakilome į Kukovaičio kalną. Vėliau krimtome pietus Deltuvoje, pagiedojom sutartinių Tatkūnų kaime - jame buvo užrašytos 35 sutartinės, kurias dabar jau užtikrintai galima laikyti šio tipo liaudies dainų klasika. Paskutinė stotelė buvo legendinis Obelių ežeras, kur buvo aptikti palaidojimai vandenyje. Deja, ši vieta dabar man asocijuosis ne tik su archeologija, bet ir su mūsų šunytės patirta... trauma. Pasirodo, jog savo namuose auginame tikrą energijos bombą, kuri kartais gali ir pati save sužaloti...

Na, bet viskas baigėsi gerai! Frėja sveiksta, viskas gyja, mes gavom vertingą pamoką apie (labai aktyvių) šunų priežiūrą, o aš dalinuosi nedideliu fotoreportažėliu iš mūsų žygio!