Skaitantiesiems - kasykla, neskaitantiesiems - podiumas. Kas?

Vakar atlikau savo filologinę pareigą - alkūnėmis pasistumdžiau tarp didžiulės minios žmonių, atėjusių nusipirkti knygų pigiau, susitikti su rašytojais, ar tiesiog kitų pažiūrėti ir savęs parodyti (bežiūrint į paauglių būrelius, kurie geriausiu atveju turėjo ,,L'Officiel" savo persišviečiamuose maišeliuose taip ir atrodė...). 

   Ačiū Eglei, kuri buvo mano šių metų Knygų mugės bendražygė ir dalinosi savo mintimis, šokoladu bei draugija :) 

   Kokius tad mudvi renginius aplankėm? 

Savaitės įvykių mišrainė :)

Na niekaip neprisimenu, kada paskutinį sykį turėjau tokį aktyvų vasarį... Studijos visu savo svoriu užgulė jau nuo pirmų dienų (bet užtat kai ką jau atsiskaičiau, valio ;), o kur dar visokie darbai darbeliai...

   Kas nutiko per šią savaitę?

Mes užsigavėjom - teužsigavi ir mūsų bėdos bėdelytės. Užgavėnės Rumšiškėse

Nors tikrosios Užgavėnės bus dar tik antradienį (vasario 21 d.), tačiau per Lietuvą jau nuvilnijo jų šventimo banga. O kurgi gali būti smagiau vyti žiemą iš kiemo, jei ne Rumšiškėse? J Todėl į netikėtai nuotykine tapusią kelionę šįryt leidausi aš, mano draugas bei mano sesuo.

Šiandien vakarienei - truputėlis ramybės

Finito! Pagaliau šįvakar atlikau viską, ką buvau užsibrėžusi atlikti per šią savaitę (čia sau tyliai paploju... ^_^ ). Džiaugiuosi, kad akys neišvarvėjo nuo sėdėjimo priešais kompiuterio ekraną... 

   Darbų buvo tiek, kad apie tinklaraščio pildymą tik pasvajoti galėjau.

Socializacijos savaitė

Nepamenu kada paskutinį kartą taip aktyviai gyvenau - šią savaitę kiekvieną dieną buvo bent po vieną susitikimą ar renginį. 

Ilga kaip šimtmečiai diena...

Šią dieną oficialiai galiu įtraukti į, kaip, berods sakė Giedra Radvilavičiūtė, ,,ištįsusių kaip kramtomoji guma" dienų sąrašą. Netikėtai (na, tiksliau, per pačios neapsižiūrėjimą) atsiradęs dar vienas ,,langas" tarp paskaitų išardė visus planus - vieną ,,langą" dar gali prasėdėti skaitykloj, tačiau du... Tai jau truputį sunkiau. Tad pusantros valandos klajojau Vilniaus senamiesčio gatvėmis, užsukdama į pačias įvairiausiais parduotuves (nuo rankdarbių iki itališkos kepyklėlės), stebėjau praeivius ir viena po kitos į šiukšliadėžes mėčiau popierines nosinaites (ech, elniuko Rudolfo sindromas dar net ir paūmėjo...). 

Elniukas Rudolfas kvepalų skyriuje

Pirmadienio rytas Saulėtekio alėjos 8 bendrabučio viename kambaryje prasidėjo su žvakėmis. 

Kaip romantiška, ar ne? Deja, dar ne šventas Valentinas ir ne meilės deivės Mildos diena, kad rytą žvakių šviesoje pradėti reikėtų... 

Knygos, maistas ir dar kai kas...

Baigėsi mano trumputės atostogytės namie. Šįryt su sese ir tėčiu ryte stoviniuodami stotelėje ir laukdami autobuso į Vilnių džiaugėmės, kad bent jau vėjas nepučia, nes nuo -30 laipsnių ir taip žandai ir nosys šalo... 

   Kelias dienas skaičiau Sigito Parulskio ,,Prieš mirtį norisi švelnaus". Tad trumpai, kokie įspūdžiai perskaičius šią knygą.

... ,,Ir betrūksta tik šiaurinių elnių“

...Ir pasivažinėjimo rogutėmis ne(be)buvo. Susėdę su namiškiais vakar nusprendėm, kad į tokį šaltį nosies nesinori kišti (kai ėjome pasivaikščioti anąkart, buvo TIK -13, o vakar mūsų termometras visą dieną rodė -20...). Žinoma, gal važinėdami būtume ir sušilę, to speigo nejautę, bet mintis likti šiltame kambaryje su antigripine arbata ir knyga rankose mane labiau viliojo... O čia dar mama ištraukė latviškų ,,Laima“ saldainių...

Meška šiaurėje

Atostogos namie, I dalis

Namo grįžau kaip tik prasidėjus didiesiems šalčiams. Termometro stulpelis kasdien ėmė kristi vis žemiau, sinoptikai ir toliau gąsdina -30 laipsnių, o aš ieškau storesnių kojinių ir šiltesnio megztinio. Namus apšildantį ,,pečių“  ir radiatorius tikrai myliu kaip savo brolius. O mane, kaip gerą šildytuvą labai pamilo katinas, kuris pasėdėjęs pas močiutę kambaryje ant palangės greitai persikrausto ant mano kelių ir palaimingas pusvalandį nusnūsta.