Kai susijungia du pasauliai: knygos ir žaidimai

...Ir pagaliau vakar įveikiau paskutiniąją Haruki Murakami ,,1Q84" trilogijos dalį. Na, akivaizdu, kad šis populiarusis japonų rašytojas ir toliau sėkmingai kuria romanus pagal paties susikurtą modelį. 

Prieš apsipirkinėjant pasitarkite su pinigine arba banko sąskaita

Kažkuriame ankstesniame įraše kalbėjau, kad reikės pradėti taupyti. Mhm, kurgi ne... Kadangi ketinu grįžti namo ir bent trumpam paatostogauti (nors to realaus atostogavimo kaži ar paragausiu, tad pakeisti aplinką, manau, čia labiau tiktų...), staiga pamačiau (!), kad ne(be)turiu kuprinės. Savo seną gerą kuprinukę perleidau sesei, o pati likau be jokios. Optimistinės mintys, kad namo važinėsiu su talpia rankine išgaravo, kai su ja važiavau į Vilnių po naujųjų metų - vienoj rankoj krepšys su mamos kepsniukais ir kitomis naminėmis gėrybėmis, kitoje - kitas krepšys su knygomis ir drabužiais. O rankinė prigrūsta, slysčioja ir, galiausiai, petys ima signalizuoti, kad ji per sunki... Na tai po tokios patirties neliko nieko kito, kaip vėl grįžti į ,,Akropolį" (na, šiemet apsilankymais jame mušu visų metų rekordus - dar tik pirmas mėnuo, o buvau bene 3-4 kartus...), kur didelės nuolaidos ir pažiūrėti gal ką nors ten išsirinksiu.

Bibliofilės užrašai: knygos? Kur?

Šiandien centriniame Vilniaus knygyne pamačiau, jog Marijos Gripės ,,Agnesės Sesilijos istorija" (viena iš labiausiai vaikystėje įspūdį padariusių knygų) ir Gintaro Beresnevičiaus ,,Kaukučiai ir varinis šernas" (tiesiog dievinu Linos Dūdaitės iliustracijas) parduodamos itin pigiai... O čia, kaip tyčia, reikia taupyti, nes artėja ir keli gimtadieniai, ir laikotarpis, kai mėnesį mano sąskaitos nepapildys kukli skatinamoji stipendija... Todėl knygeles palaikiau rankose ir pasiguodžiau tuo, kad greitai (juk vasaris jau ne už kalnų :) ) bus Vilniaus knygų mugė, o ten jas gal ir dar pigiau įsigysiu. Knygos, ko gero, didžiausioji mano silpnybė. Jau dabar mano asmeninėje bibliotekoje (paskutiniais mano apskaitos duomenimis) - apie pusantro šimto man (ir tik man :) ) priklausančių knygų. Kai kurios suskaitytos iki kraštelių apspurimo (Giedros Radvilavičiūtės 2 esė rinkiniai), kai kurios - gautos įvairiomis progomis ir gal kartelį atsiverstos, nes... Na, pripažinkim, ne visos knygos būna geros. Kai kurios netgi ypač ne. Tad šį sykį - apie knygas, kurios yra mano topuose:) 

Kelionės su legendų prieskoniu

Mėgstu keliauti. Tiesiog akimis įsikimbu į kiekvieną man iki tol nematytą vaizdą. Todėl, kai važiuoju autobusu ar automobiliu, stengiuosi nekalbėti, o stebėti aplinką, nes niekada nežinai, ką gali pamatyti - į pamiškę išbėgusį briedį (Panevėžio r.), bulviakasio įkarštyje vaga kinkuojantį arkliuką (Troškūnai) ar ganykloje virš upės vakare kylantį rūką (Pasvalio r.). Šiuos vaizdus tiesiog užfiksavau atmintyje, be jokių fotoaparatų. Kodėl taip tiksliai juos atsimenu? Nes jie vieninteliai ir ne(be)pakartojami. Galbūt iš miško kada vėl išbėgs dvi lapės, bet jau ne taip, kaip mano atmintyje yra užfiksuotos tos dvi raudonai rudos smalsutės :) Taigi, šiandien apie keliones. Konkrečiai - po Lietuvą. Dar konkrečiau - apie knygą ,,Lietuva. 101 legendinė vieta".

Ką matau, tą dainuoju

I dalis - mažiau kalbų, daugiau darbų

(Šioje dalyje rasite buitinių epizodų ir besitvarkant atsiradusių pamąstymų)

Neseniai žurnale perskaičiau (vėl), jog lietuviai linkę pabambėti, apkalbėti tuos, kuriems labiau sekasi, o ne ieškoti džiugiosios gyvenimo pusės. Na, žinoma, turint omenyje, jog šildymo, maisto kainos kyla, atlyginimai ne, o amžių, kada galėsime išeiti į užtarnautą pensiją vis atitolina, atrodo - kas gi čia džiugaus? Tačiau per tą amžiną niurnėjimą pamirštame ir tai, kad gyvenimas nėra vien juoda ar balta - juk yra ir tarpinė - pilkoji spalva. Ir, patikėkite - nuo to, kokiomis mintimis gyveni, ar save apsupi pozityvu ar negatyvu priklauso tai, ar tau seksis, ar (deja) ne.

Itin ankstyvas gimtadienis

Ar įmanoma rasti priežastį žmogui, kuris dar neturi anksti keliauti į darbą, keltis 5 valandą ryto? Įmanoma, ir dar kaip - šiandien prie ,,Radiocentro" namų nuo pat ankstaus ryto būriavosi ištikimiausi ,,Atsibusk su Vyteniu"  klausytojai, nes ši laida šiandien šventė 3-jų metų gimtadienį :) Tad šiandienos įraše - trumpas fotoreportažas, kaip aš, mano sesuo ir mano draugas vykome sveikinti Vytenio su laidadieniu!

           

Mini Zoro, oi, ,,Batuotas katinas Pūkis"

Šiandien laikiau paskutinį egzaminą. Viskas, sesija baigėsi :) Ta proga ,,Forum Cinemas Vingis" žiūrėjau dar prieš Kalėdas pradėtą rodyti ,,Puss In Boots" (,,Batuotas katinas Pūkis"). Anglų kalba ir ne 3D. Kodėl - apie tai kiek vėliau. O dabar - trumpa filmo apžvalga.

Kodėl aš turiu per daug daiktų?

Namai netampa namais, kol jų neužpildai kažkuo savu - nuotraukomis, suvenyrais iš kelionių, vintažinėm pagalvėlėm, knygom ir dar bala žino kuo. Deja, nesu iš tų žmonių, kurie gali visą savo gyvenimą sutalpinti viename lagamine. Man jų prireiktų kelių. Ir, aišku, kuo didesni būtų - tuo geriau.

Žiema, žiema, snaigės veidą bučiuoja...

Buvo smagu nubusti ir pamatyti, jog kieme balta. Kadangi apsnigtas balkono turėklas buvo nupėduotas, supratau, jog ir balandžiai jau buvo apsilankę. Savotiškai džiaugiausi, jog reikėjo eiti į parduotuvę - puikus būdas pravėdinti galvą gryname ore nuo ruošimosi paskutiniam egzaminui.

Atradimų-praradimų diena

 

Paaagaliau grįžau namo. Šiandien judėjimo stygių kompensavau maksimaliai - ir kur tik manęs nebuvo - pradedant universitetu, baigiant ,,Akropoliu" ir repeticija ,,Mindrėje" (jei susidomėjote, kas gi toji ,,Mindrė" - plačiau čia:)! Trikdė tik vienas dalykas: manydama, kad orai nesikeis (ir iš kur toks optimizmas ir naivumas Lietuvos žiemų atžvilgiu...), ryte į egzaminą išvažiavau be kepurės. O namo negįžau visą dieną. Tad sniegą pajutau visu viršugalviu :) ,,Akropolio" prieigose pučiantis karštas oras buvo išsigelbėjimas, tad norėjosi pastoviniuoti ilgiau...

Užsinaminėjimai

Jau tris dienas neiškišau nosies į lauką, t.y. už bendrabučio ribų. Kodėl? Nes šaldytuve yra maisto; nes kambaryje šilta; nes ruošiuosi egzaminams (valio, bet pagaliau ryt man prasideda tikroji sesija - jau atsibodo laukti... ); nes čia yra kompiuteris (o jame, na, patys žinot kas ;) ); nes visi susitikimai, kurie buvo suplanuoti pirmadieniui ir antradieniui nebeįvyko ir nebeliko progos ir būtinybės kur nors išeiti. 

   Ką gi. Užtat užsiėmiau kitomis veiklomis - valgio gaminimu. Kaip tik netikėtai šaldytuve atsirado gabalas moliūgo, o su juo - ir proga realizuoti mano seną norą išvirti moliūgų sriubą.

Level up!

Šiandien pasnigo. Pagalvojau, jog visai mielu noru pakartočiau Kalėdas iš naujo, su sniegu jos tokios ,,žiemiškesnės".
    Kadangi šiuo metu išgyvenu tam tikrą, per metus dukart pasikartojantį laikotarpį (žr. ankstesnį įrašą), nusprendžiau kai ką pagaminti savo draugui. Ypač, kad tai padaryti žadėjau jau kelis mėnesius. Tad jei jūsų draugas (draugė) yra informatikas (-ė), programuotojas (-a), tuomet šis daiktelis gali tapti tikra dovanėle. Ypač jei jis (ji) turi belaidę pelę, kuri besimakaluodama po kuprinę (rankinę) susibraižo ir apsitrina.
   Jūsų dėmesiui - labai paprasto maišelio kompiuterio pelytei gamyba:

Kovoju (?) su prokrastinacija

Mano septintoji sesija. Turėdama omenyje tokį skaičių ir pritaikydama indukcinį metodą galiu daryti išvadą, jog su prokrastinacija sesijos metu, deja, ne(be)pakovosiu. Štai, kad ir vakar, skaitydama ir ruošdamasi egzaminui pastebiu, jog ten dulkės susikaupę (ir būtinai turiu jas išvalyti!), paltas negražiai pakabintas (ir batai negražiai sustatyti, ir skėčiai tvarkingai nesudėti...), prisimenu, jog apskritai reikėtų susitvarkyti spintą, o juk dar reikia nulėkti prie kompiuterio ir pažiūrėti, ar kas ,,Skype" neparašė, ar ,,Gmail" nuo laiškų neplyšta...