30 Jan 2015

Moleskine Passions: Book Journal

Seniai dairiausi užrašų knygelės, kurioje galėčiau ne tik žymėtis pastabas apie perskaitytas knygas, bet ir tvarkingai susirašyti kam paskolinau knygą, o iš ko pasiskolinau pati. Kadangi mano namų biblioteka gausėja beveik geometrine progresija, reikia gi kažkaip palaikyti tvarką. Tad akys nukrypo į vadinamuosius book journal - savotiškus knygų registrus. Rinkausi, atvirai pasakius, visą mėnesį. Nes norėjau ne bet ko "iš bėdos", bet optimaliausio varianto. Šiandien iš pašto atsiėmiau šių "rinkimų" nugalėtoją - savo pirmą specializuotą užrašų knygą (kažkaip knygele jos net nesinori vadinti)... knygoms. Štai ji, Moleskine užrašinė, iš Passions serijos:



Užrašinė-registras turi įvairių priedų - pradedant nuo skirtuko, baigiant specialiais lipdukais ir net trimis medžiaginiais žymekliais, kurie įtvirtinti pačioje knygoje:




Užrašinės-registro turinys atrodo taip:


Knygas galima aprašyti pagal kokią tik nori tvarką: autoriaus vardą, pavardę, knygos pavadinimą ir t.t. Aš pasirinkau būtent pastarąjį variantą. Štai kaip atrodo užpildytas puslapis:


Kaip matot, susirašyti galima visą įmanomą informaciją apie knygą - nuo autoriaus iki pirmų leidimo metų. Paskui galima pasipeckioti su tušinuku žvaigždutėmis įvertinant skaityto kūrinio turinį, priklijuoti lipdukų, atspindinčių požiūrį į knygą ir t.t. Žodžiu, laisvė fantazijai! Reikėtų pridurti, jog labai malonus popierius - švelnus ir greit sugeria rašalą (rašau su plunksnakočiu), gal vienintelis minusas - tai truputį persišviečia kitoje pusėje.

Žinau, kad šita juoda gražuolė prives mane dar stropiau skaityti knygas ieškant gerų citatų, o ir šiaip kartu bus patenkintas mano poreikis viską fiksuoti. 







28 Jan 2015

Agnė Gilytė - Spintologija



Ar jus kankina nuojauta, kad rengdamasi (-is) drabužius kažką darote ne taip? Ar kartais spontaniškų pirkinių pasekmės nėra didžioji spintos dalis? Ar prieš svarbų vakarėlį persirengiate šimtą kartų ir vis tiek išeinate su beviltiškai atsibodusia suknele (kostiumu)? Jeigu be visų šių problemų stovėdama (-as) priešais spintą tik skėstelite rankomis ir atsidūstate - Neturiu ką apsirengti! - nedvejokite - ši knyga - kaip tik jums. 
  Smagiai parašyta stilistės Agnės Gilytės knyga taps vieno (na, pasitaupant - dviejų) vakaro tobulu skaitiniu. Ir tokiu, prie kurio tikrai dar grįšite, jei jums ne vis tiek, ką rengiatės. Skaitydama kažkodėl įsivaizdavau, jog šalia sėdi stiliaus ir mados klausimais puikiai nusituokianti mano bičiulė, kuri kantriai vardija, kodėl reikia dėvėti savo dydžio drabužius ir kodėl būtent šitie aukštakulniai mano blauzdas pavers 8-tuoju pasaulio stebuklu.
   Knyga gausiai iliustruota, esminės vietos paryškintos geltonai - tarsi ranka pažymėtos markeriu, palikta vietos užrašams, o priekyje netgi gali susiklijuoti kišenėlę pirkinių čekiams - tai sudaro  konspektų sąsiuvinio įspūdį. Jeigu labai nepasitiki savo sprendimais - įsimesk ją į rankinę ir neškis. Man atrodo, kad Spintologijai tiesiog lemta būti tokia "parankine knyga". 
   Stilistė atkreipia dėmesį į tokius dalykus kaip amžius, kūno formos - dalykai, kurių privalai paisyti, formuodama savo garderobą. Patarimai čia skirti ne tik dirbančioms moterims ar jaunoms studentėms, bet ir nėštukėms bei... vyrams (nes, anot stilistės, vis tiek didžiajai daliai jų spintą vienu ar kitu būdu formuoja moterys...). 
   Ši knyga puikiai pravers, jei nori išmokti valdyti savo spintos turinį (o ne atvirkščiai), apsipirkinėti apgalvotai (kad paskui nedejuotum, jog ta tobula žalia palaidinė prie nieko, kas yra tavo spintoje, netinka), formuoti savo stilių (o ne aklai sekti mada). Žinoma, prieš tai reikės žengti sunkiausią žingsnį - atlikti spintos reviziją...
11 Jan 2015

Adventure Time!
















Naujų metų pradžia - pats tas laikas peržiūrėti sukauptas nuotraukas ir pasidalinti tuo, kas tinklaraštyje turėjo atsidurti... prieš kelis mėnesius!.. Šį sykį - viena iš paskutinių kelionių po Lietuvą: Karvės ola ir Smardonės šaltinis, esantys Biržų rajone. Nors "-niolika" metų praleidau šio rajono kaiminystėje, tačiau į šias vietas užsukau tik dabar (na, taip, gėda pelėda!). Jei Karvės olą įsivaizdavau kaip kažką gerokai įspūdingesnio, tai Smardonės šaltinis su savo draugiškomis gyventojomis antimis tikrai paliko įspūdį! 

- - - 

In my opinion, new year is the perfect time to review old photos and share them (even if they should have been posted few months ago!..). This time I'm posting some pictures from two interesting places in North Lithuania - Cow's Cave (more info - here) and Smardonė Spring (and here)! Even though I spent all my childhood and adolescence in the neighbouring region, this was the first time when I saw it with my own eyes! And what could I say: if the Cow's Cave was a little bit disappointing (somehow I imagined it more... I don't know - grand?..), the Smardonė Spring was really gorgeous (and, plus, all those adorable ducks!..)!
3 Jan 2015

Banana Yoshimoto „Virtuvė“

(2015-ųjų skaitymo iššūkyje išbraukiu „Knygą, kurios pavadinimas - vienas žodis“/ A book with a one-word title)


Susipažinkite su Mikage Sakurai - našlaite, kurią ką tik ištiko dar viena netektis - ji palaidojo senelę, kuri buvo vienintelis jai likęs artimas žmogus. Jauna moteris bando ieškoti paguodos ir ją randa... virtuvėje: 
„Paskendusi liudesyje, tokiame juodame, kad net negalėjau verkti, apimta lengvo mieguistumo pasiklojau futoną tylioje, spindinčioje virtuvėje. <...> Šaldytuvo burzgimas mane saugojo nuo minčių apie vienatvę.“ (p. 7) 
Juodas dienas Mikagei netikėtai ima sklaidyti Juičis Tanabė, kuris su savo mama Eriko pasiūlo apsigyventi pas juos. Atrodytų, jog toks pasiūlymas skamba beprotiškai - beveik nepažįstamas jaunuolis ir gyvenime nematyta jo motina siūlo tokį dalyką! Tačiau Mikagė priima pasiūlymą ir pas Tanabes gyvena pusę metų. Šis aplinkos pakeitimas ir susidūrimas su naujais žmonėmis - būten tai, ko, pasirodo, reikėjo romano herojei. Pirmą naktį gulėdama ant sofos, greta virtuvės Mikagė mąsto:
Susisupusi į antklodę nusišypsojau pagalvojusi, kad ir šiąnakt miegosiu šalia virtuvės. Tik šį kartą nebe vienumoje. Gal kaip tik šito aš ir laukiau. Galbūt laukiau ir tikėjausi tik lovos, kurioje bent trumpai galėčiau pamiršti, kas buvo, kas bus. (p. 21)
Tačiau po kurio laiko, Mikagei jau išsikrausčius iš Tanabių buto, jos likimas ištinka ir Juičį - Eriko nužudoma ir jaunas vyras susiduria akis į akį su ta juoduma, kuri buvo apsupusi ir Mikagę po močiutės mirties. Pastarajai irgi ne ką lengviau - jiedvi su Juičio mama puikiai sutarė, kai Mikagė gyveno pas juos ir ši žinia lyg perkūnas iš giedro dangaus sudrebina ir taip iš naujo klijuojamą moters vidinį pasaulį.
   Banana Yoshimoto vaizduoja du žmones, kurie bando priešintis netekčių atnešamam neteisybės jausmui ir draskančiam skausmui, tačiau toks jų elgesys - tik blefas, bandymas šaukti „Škac, mirtie, škac“, nors viduje viskas jau negrįžtamai pasikeitę...
- Kiek daug mirties mūsų gyvenimuose... Mano tėvai, senelis, senelė, tave pagimdžiusi mama, o dabar ir Eriko. Neįtikėtina. <...> Aplinkui vien tik mirtis.
- Tikrai taip, - šyptelėjo Juičis. Galėtume uždarbiauti gyvendami greta žmonių, kuriuos kas nors nori numarinti. Vadintumės „Naikintojais“.
 Nors ir šypsojosi, jo veidas vis tiek buvo liūdnas. (p. 63) 
Bananos Yoshimoto knyga  „Virtuvė“ savo maniera ir intonacijomis man priminė kitos japonų autorės Kaori Ekuni knygą „Žvaigždės mirga“, kurią skaičiau dar mokydamasi gimnazijoje. Abiems joms bendra ir tai, jog vienas iš pasakojimo ramsčių - netradicinės šeimos konceptas. Tačiau jei „Žvaigždės mirga“ daugiau apie nesusikalbėjimą, tai „Virtuvė“ - apie kalbėjimą. Kartais - ir be žodžių.
2 Jan 2015

2015-ųjų tikslai


Nauji metai - nauji užmojai! Šių metų tikslas - įveikti šį knygų skaitymo iššūkį, tad šiame tinklaraštyje karts nuo karto informuosiu, kaip man sekasi. Tad pasiruošt, dėmesio, pirmyn!..

1 Jan 2015

2014 Review

Paskutiniąją 2014-ųjų dieną praleidau... ieškodama ilgaaulių žieminių batų (nes mane, kaip ir kelininkus, žiema užklupo nepasiruošusią). Tačiau tradiciją tęsiu ir, štai, jūsų dėmesiui - mano 2014-ieji!

- - - 
Since the last day of 2014 was spent on search of normal winter boots (you wouldn't believe in the amount of snow that we got during the last day of december!), I couldn't make my 2014 review. But, be afraid not, cause now I'm covering all that I've done during the last (oh, it's still hard to believe...) year!

Sausis: atrasta aistra šaudymui iš lanko, truputis folkloro ir lauko tyrimų. 
January: my new passion - bows and arrows, some folk music and a fragment from my usual fieldwork. 

Vasaris: Nepriklausomybės dienos šventimas, naminiai suši ir pasisėdėjimas "Chaikoje"
February: Independence day celebration, home-made sushi and warm tea in "Chaika"

Kovas: susitikimai, dviračių žygis ir Užgavėnės!
March: meetings, some spring biking and Mardi Gras!

Balandis: "Login" konferencija, pavasaris ir hanami Vilniuje.
April: "Login" conference, spring and hanami in Vilnius

Gegužė: Dviračiais - į Europos centrą! O kur dar "Skamba skamba kankliai" ir kiti pasivaikščiojimai...
May: Journey to the center of Europe, folk music festival "Skamba skamba kankliai" and some promenades...

Birželis: baigtos magistro studijos ir įvairūs renginiai.
June: got masters degree and participated in lots of events!

Liepa: Ško-ti-ja! Tikrai žinau, kad ten dar reikia sugrįžti!
July: Scotland! I know that I'll visit this country again!

Rugpjūtis: "Mėnuo juodaragis", poilsis Trakuose ir draugės mergvakaris.
August: Music festival "Mėnuo juodaragis", relaxing in Trakai and my friends hen party. 

Rugsėjis: Pasvalio miesto šventė.
September: Pasvalys town fair

Spalis: atrandu savo gimtąjį kraštą.
October: discovering my homeland

Lapkritis: trumpos išvykos Vilniaus apylinkėse
November: short journeys in Vilnius region

Gruodis: premijos, piliakalnis ir Kalėdos.
December: awards, piliakalnis (roughly - hill fort) and Christmas!


Įdomių, prasmingų ir ypatingų 2015-ųjų ir Jums, 
mano tinklaraščio skaitytojai! 

(Happy New Year to my blog readrers!)