31 Dec 2015

2015: Looking Back

Kaip ir kasmet, prieš laikrodžiams išmušant dvyliktą valandą nakties, norisi pamąstyti apie  dar vienus nugyventus metus. Tiesiog prisiminti, kokie jie buvo, kas per juos buvo nuveikta, kokios pamokos išmoktos, kas pasisekė ir kas lėmė, kad kažko nebuvo pasiekta. 

Before the clock announces midnight, each year I like to stop and think about what happened during those another 12 months of my life. To remember what I did, what life lessons I learned, what kind of plans succeeded and why other ones failed. 



29 Dec 2015

Christmas 2015



Pasiruošimas Kalėdoms / 
Preparation for Christmas
Šis tas mano darbo stalui papuošti / Something festive for my workplace at home

Ramunės dovanotas stiklinis angelas - ištikimas mūsų eglučių palydovas! /
 An angel made from glass is a gift by my friend Ramunė. A loyal companion of all the Chirtsmas trees that we had 

Mama atvažiavo į svečius! / My mom came to visit us!
Improvizuota eglutė darbe / An improvised Christmas Tree at work

Šis bei tas saldaus mano bendradarbėms... / Something sweet for my colleagues...
... ir duoklė Žvaigždžių karų fanams (mums) / ... and something for the fans of Star Wars (us)


Kūčios / Christmas Eve


Pirmą kartą ant stalo dėjom mano keptus kūčiukus! / It was the second time ever when I tried to bake kūčiukai!



Laukiam prisijungiant močiutės! / Waiting for our grandma to join us 
Pajuokinom šeimą su savo super trumpais šiaudais iš po staltiesės... /
We made our parents laugh by getting the shortest straws from under the tablecloth (to draw a straw is a magical ritual)

Einam miegelio ir laukiam Kalėdų senelio (dovanų)! / Going to sleep to see what Santa Claus brought to us!

Kalėdos / Christmas



Abi Kalėdų dienas ėjom pasivaikščioti - kad išjudintumėm visus keptus viščiukus ir saldumynus /
During the Christmas we went out for a walk with our pets
Kalėdų oras per pastaruosius ketverius metus / Weather during the Christmas for the last four years









18 Dec 2015

Cathy Hopkins - Draugės, pasimatymai. Kaip išsaugoti planetą


Vadovas, Alma littera, 2011. Iš anglų kalbos vertė Vilmantas Vilkončius

Ši knygelė į rankas man pakliuvo kaip tik praėjus Pasaulinei klimato kaitos konferencijai Paryžiuje. 
Ekologija man visada buvo svarbi - mūsų namuose rūšiuojamos atliekos, atsakingai elgiamasi su elektra, vandeniu ir kitais gamtos ištekliais. Pati visą informaciją susirinkau skaitydama daug įvairios medžiagos internete, tad išvydus šią žalią knygelę pasidarė labai įdomu, kaip gi paauglėms merginoms (nes šis leidinys orientuotas būtent į šitą auditoriją) pateikiama informacija apie gamtosaugą ir (bene svarbiausia) apie ką kalbama, kokie aspektai akcentuojami.
   Perskaičiusi šį didelių pastangų nereikalaujantį tekstą likau maloniai nustebinta - autorė išties pasistengė, kad ši knyga paauglių neatbaidytų. Rašoma iš keturių jaunų merginų - Lusės, Izės, Tidžei ir Nestos - perspektyvų. Kartu su Timu Žaviuoju (taip merginos praminė pažįstamą koledžo studentą) jos parengia žaliąjį vadovą, kuriame gali rasti visko - nuo faktų iki patarimų, kaip pasidaryti šveičiamąją kaukę veidui. 
   Žinoma, tapti žalioms vien gamtos ir pasaulio gelbėjimo labui šioms merginoms yra per maža motyvacija. Labiausiai jas įtraukia galimybė susipažinti su žaliąjį judėjimą remiančiais gražuoliais vaikinais, kurių, kaip tyčia, yra ir jų mokykloje:

 
- Neseniai girdėjau Luką su Viljamu besišnekančius apie tai. Jie ketina pabandyt, pažiūrėt, ką įstengs. Viljamas labai įsijautęs. Esu pastebėjusi, kad daugelis vaikinų žiūri į žaliąją veiklą visai rimtai.

(p. 9)

   Knygos pradžioje pateikiamas testukas, kurį atlikusi sužinosi, kas esi: ekologinė tamsūnė, ekologinė nerimautoja ar ekologinė didvyrė. Toliau knyga padalinta į tris dalis ir tu, užsibrėždama atlikti tai, kas nurodyta kiekviename skyriuje, gali iš Žaliosios merginos tapti Žaliąja karaliene, o galutinis lygis - Žalioji deivė. Kaip sakė draugė man paskolinusi šią knygą - visai kaip kompiuteriniam žaidime
   Žinoma, tai, jog knyga verstinė jausti skaitant beveik nuolatos. Ir ne dėl vertimo kokybės - beveik visi pateikiami faktai ir kai kurios realijos yra aktualūs ir tinka tik Didžiosios Britanijos gyventojams (pvz. daržų sklypų nuoma, norint užsiauginti ekologiškų daržovių). Vis dėlto, didžioji dalis patarimų yra universalūs ir pritaikytini bet kurioje šalyje. 
   Tad jeigu jūsų sesuo/dukra/draugė užsiminė, jog trūksta informacijos apie tai, kaip galima prisidėti prie Žemės išsaugojimo - įduokite šią knygutę. Smagiai ir be užuolankų bus viskas paaiškinta. 


3 Dec 2015

Banana Yoshimoto „Ežeras“


Romanas, Alma littera, 2015. Iš japonų kalbos vertė Indrė Baronina

„Ežeras“ - tai antrasis lietuvių kalba išleistas žymios japonų rašytojos Bananos Yoshimoto romanas. Apie pirmąjį - „Virtuvė“ - jau rašiau viename iš ankstesnių savo tinklaraščio įrašų
   Man, pratusiai ir, galima sakyti - užaugusiai su Haruki Murakami romanais, skaitant šį Yoshimoto kūrinį ne sykį teko sau priminti, jog čia - ne garsiojo rašytojos tautiečio knyga, kadangi pasakojimo tonas, dėmesys detalėms itin priminė minėtąjį autorių. Vis dėlto, čia nebuvo jokių netikėtų siužeto vingių, kuriuose dažniausiai susipina realybės ir koks nors meta matmenys. Tai tiesiog paprastų žmonių jautriai papasakota meilės istorija. 
   Čihiro (pagrindinė romano herojė) - savamokslė sienų tapytoja, kuri palieka savo gimtinę ir išsikelia į Tokiją, kur susipažįsta su Nakadžima. Pats būdas kaip jie susipažįsta atrodo kiek neįprastas, bet šiuolaikiniame pasaulyje - tikrai įmanomas:

 Kai viskas prasidėjo, aš gyvenau čia, o Nakadžima - priešais stovinčio pastato antrame aukšte esančiame bute.
   Buvau įpratusi žiūrėti pro langą, taip pat ir Nakadžima, todėl netrukus vienas kitą pastebėjome ir po kiek laiko pradėjome sveikintis linktelėdami. <...> (p. 23)


   Taip pamažu Čihiro ir Nakadžima ima bendrauti, tampa artimais draugais, galiausiai - ima gyventi kartu. Tačiau paaiškėja, jog vaikinas nuolat balansuoja ties psichologinio lūžio riba ir yra persekiojamas kažkokio praeities įvykio, kuris jam neduoda ramybės (p. 50). Kuomet aplankomi seni Nakadžimos draugai Minas ir Čiė, Čihiro ima suvokti, jog juos visus sieja sunki praeitis su kuria kiekvienas stengiasi dorotis savaip - užmiršdamas, neigdamas ar bandydamas priimti ir susitaikyti su ja.
   Šis romanas - apie užgimstančius jausmus, meilę, kuri ištinka ne iš pirmo, antro ir toli gražu ne trečio žvilgsnio. Stebėjimas ir baimės jausmas (20-21 p.) išjudina kūrinio heroję ir perkainoja jos vertybes:



Iki šiol galvodavau tik apie save, be perstojo judėjau pirmyn atsisakydama įleisti šaknis, artėdama link ilgai siekto tikslo - pabėgti kuo toliau nuo to miesto. Tačiau Nakadžimos trauka buvo tokia stipri, kad jai negalėjau atsispirti. (p. 21) 

   Romano pabaigoje paaiškėja Nakadžimos depresyvaus elgesio priežastys (kurių nenoriu pasakoti, kadangi dingtų bet kokia intriga), kurios, kaip ir galima numanyti, ateina iš vaikystės. Čihiro priima jį tokį, koks jis yra, nepaisant netyčia aptiktų mylimojo praeities aplinkybių. Nors jos galvoje ir kyla įvairiausių minčių, tačiau viską sudėlioti jai padeda tapyba. Piešdama beždžionėles ir ežerą ant vaikų ugdymo centro (kuriam grėsė nugriovimas) sienos ji sukuria laikiną pasaulį, kuriame vietą randa kiekvienas jai rūpintis žmogus. Anot Čihiro, Nesvarbu, kad daugiau niekas kitas nesupras, ką pavaizdavau, svarbiausia, jog mano piešinyje visos beždžionėlės atrodo laimingos (p. 169). 


Knygą perskaičiau vienu prisėdimu, tokį tingų sekmadienio rytą. Jeigu jau galvojate apie dovanas artimiesiems, kuriems knyga nėra svetimkūnis ar dulkių kaupikas, siūlyčiau šią knygą turėti omenyje!
2 Dec 2015

Sea and Wind














Kas galėjo pagalvoti, kad šiemet Baltijos jūrą pamatysiu net du kartus? Labai džiaugiuosi, jog  mano kolektyvo koncertas Klaipėdoje tapo dar viena priežastimi ir puikia proga aplankyti pajūrį.
   Koncertas įvyko šeštadienio popietę, tad visą sekmadienį (tiksliau - jo gerą pusdienį) turėjome sau ir nusprendėme pasisveikinti su jūra.
   Stiprus vėjas neleido pasivaikščioti smėlėtu paplūdimiu, tad užuovėją radome kopų pušynuose, kur buvo gerokai ramiau. Taip nužingsniavome ir iki Olando kepurės, kurią su Vincu jau lankėme šią vasarą. Sutapimas, tačiau tiek tada, tiek dabar buvo labai vėjuota. 
   Net ir toks oras nesutrukdė vienam iš mano bičiulių pabėgioti per bangas. Ir, ne, jokių lažybų jis nepralaimėjo. Jis tiesiog toks yra :)
   Vėjo prapūstomis galvomis leidomės atgal į sostinę, pakeliui sustodami vienoje degalinėje kavos ir skaniųjų dešrainių. Nes juk ilgų kelionių metu tai sau tikrai galima leisti!

- - -

Who could have thought, that I'll see Baltic sea two times this year? I'm very happy that my folk ensemble's concert in Klaipėda was an opportunity to see seaside again.
   The concert itself took place in ethno center in saturday, so whole sunday was dedicated entirely to relaxing and we decided to say hello to the sea.
   Strong wind was the main reason why we couldn't walk on sandy beaches, so we dived into the pine forest where everything was much more quiet. That's how we reached the Duchman's Hat (Olando kepurė) that me and Vincas have visited earlier this year
   Even though the weather was far away from pleasant, it wasn't an obstacle for one of my friends to  splash in the icy waves. And, no, he did not loose any bet. He's just like this :)
   The wind emptied our heads from all kinds of thoughts. And like this, we left the seaside and headed back to the capital. Of course, there was a short stop in one of the gasoline stations to fill ourselves with delicious coffee and hotdogs. Because that's how long journeys work!



26 Nov 2015

Teymur and the Machine

Vakar į Vilniuje esantį "Loftą" ėjau pasiklausyti gana įdomaus (bent jau taip pasirodė iš aprašymo "Facebook") projekto - Mugam ir sutartinės: dialogai. Kaip apie tai rašė patys šio renginio sumanytojai:

Šis projektas ne tik jungia dvi kultūras, bet ir skirtingus muzikos stilius – roką, fusion, free jazz ir elektroninę muziką. <...> Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet dvi UNESCO nematerealaus paveldo sąraše įrašytos tradicijos yra apjungiamos bendros muzikinės koncepcijos.
Projekte dalyvauja profesionaliausias Lietuvoje sutartinių kolektyvas „Trys keturiose“ (Daina Norvaišytė, Eglė Sereičikienė, Rima Visackienė, Audronė Žilinskienė, Daiva Vyčinienė), mugamo atlikėjų kolektyvas, kurio sudėtyje - žymiausi azerbaidžanietiškojo mugamo instrumentalistai Elšan Mansurov, Malik Mansurov ir Ehtyram Huseynov. Multiinstrumentalistas Evaldas Vyčinas, styginių kvartetas "Chordos" (Ieva Sipaitytė, Vaida Paukštienė, Robertas Bliškevičius, Vita Šiugždinienė) ir roko grupės sudėtį primenantis muzikantų kolektyvas – Teymur Nadir, Mantas Meškerys, Pijus Ganusauskas ir Andrius Kairys.
Projekto meninis vadovas, kompozitorius – Teymur Nadir Kerimov yra vienas įtakingiausių ir progresyviausių Azerbaidžano roko muzikantų, nuodugniai studijavęs akademinę muziką, jazzą, elektroninę muziką bei tradicinį azerbaidžanietišką mugamą, o šiuo metu susidomėjęs sutartinių polifonija.
 Taigi, kaip matote, intriga buvo nemaža. Iš pilnos salės žiūrovų matėsi, jog ne viena aš taip pagalvojau. 
   Žinoma, kaip ir būdinga renginiams Lietuvoje - koncertas vėlavo. Žiūrovai kelis kartus ėmė ploti, idant greičiau išjudintų muzikantus, kurie vis dirsčiojo iš užkulisių. Tačiau, kai visi sustojo į savo vietas, prasidėjo kažkas tikrai įdomaus.


Iki šio vakaro atrodė, jog sutartinės jei ir dera su kuo, tai nebent su elektronine muzika. Na, žinote a la Girių dvasios. Nes tai yra žanras, reikalaujantis būti dėmesio centre. Vis dėlto, sumanaus įgarsinimo dėka (apie įgarsinimo kokybę - kiek vėliau) Trijų keturiose atliekamos sutartinės tai nutoldavo, tai vėl išnirdavo į pirmą planą, pakaitomis užleisdamos vietą Azerbaidžano instrumentalistams ir vokalistui, kurio balsas kaipmat prieš akis iššaukdavo stepių paveikslėlį.
  Vakaro metu atliktos kelios kompozicijos buvo daugiasluoksnės ir itin sudėtingos. Svarbios partijos buvo patikėtos tiek vokalams, tiek styginių kvartetui, tiek azerbaidžanietiškiems tradiciniams instrumentams. Pats Teymur su būgininku ir bosistu kūrė muzikinį pamatą ar šerdį, aplink kurią buvo komponuojamas kiekvienas kūrinys.
   Iš pradžių buvo gana neįprasta, kad pats kompozitorius taip laisvai vaikšto po sceną, šnypšteli kažką į ausį vienam ar kitam muzikantui, ar plačiais mostais kaip dirigentas rodo kada įstoti styginiams, ar kada užbaigti giedoti sutartines. Ko gero buvo keista todėl, kad esame įpratę atėjus į renginį gauti jau gatavą produktą, kur visi užima savo vietas ir muzikantai groja tai, ką šlifavo ilgą laiką repeticijose. O šis projektas buvo gyvas, besivystantis, tikiu, jog tokį kokį mes pamatėme tą vakarą, jo nebepamatytume - dar sykį klausant, jis vėl būtų kitoks. 
   Teymur gyvumas ir betarpiška interakcija su atlikėjais kai kur gal ir buvo kelianti juoką: štai kompozitorius ima ir mugamo vokalistą už pažastų panešėja link mikrofono. Bet šis nei kiek nesutrinka! Anaiptol - ima šypsotis ir pagyvėja. Ir taip su visais - kompozitorius nuolat stengėsi išjudinti muzikantus, kad šie atsipalaiduotų scenoje ir imtų išgyventi muziką, o ne tik ją atlikti. 
   Tai, ką Teymur darė scenoje, priminė filmą "Metropolis", kur vienoje scenoje žmonės sukioja didelės mašinos straigtus ir taip ją valdo. Tą jis darė visą vakarą savo mostais, prisilietimais ir žodžiais - stengėsi suvaldyti tą didelį dviejų skirtingų šalių tradicinio paveldo traukinį, galingą mechanizmą, kuris mažiau patyrusį gali nusviesti po ratais. Manau, jog Teymur šią mašiną suvaldė.
   

   Gaila tų žmonių, kurie į renginį neatėjo pažiūrėję "Facebook" įkeltą kilpą iš repeticijų (jį įkelti tikrai buvo organizatorių klaida) ir išsigandę ten girdimos kakofonijos - be tinkamo įgarsinimo viskas taip ir atrodo. 
   Vis dėlto, ir paties renginio metu, su įgarsinimu nebuvo išvengta klaidų. Pavyzdžiui, iki ketvirto kūrinio nebuvo įgarsinta violončelė. Paskui, matyt, buvo susivokta, bet net ir kai ją išgirdau, instrumentas skambėjo gerokai tyliau nei jo kolegos smuikai. Elektrinis pianinas buvo įgarsintas gerokai daugiau nei reikėjo, kaip ir būgnai, retsykiais užgožę užnugaryje sėdėjusį styginių kvartetą. Egzotiškais instrumentais groję svečiai turėjo sulaukti daugiau dėmesio iš garsisto, nes vietomis jų visai nesigirdėjo. Taigi, garsiste Giedriau, jeigu tai skaitai - tai shame on you! Vien ką reiškia mikrofonų fonavimas! (Juk buvome "Lofte", Vilniaus "it" vietoj, o ne kurio nors kaimo kultūros namuose!)
   Iš kompozicinės pusės labiausiai prie visumos nelipo poetiniai (pavadinkime taip) intarpai. Savo lygiu tekstai priminė respublikinį jaunųjų filologų konkursą, o ir mergina, skaičiusi juos nepasižymėjo nei dideliais aktoriniais sugebėjimais, nei dikcija. Suprantu, jog norėta pertraukų tiek muzikantų pirštams, tiek klausytojų ausims, tačiau buvo galima sugalvoti ir ką nors kitą.
   Tačiau summa sumarum, renginys tikrai pasisekė ir dialogas tarp dviejų tradicijų įvyko. Su tuo ir sveikinu!

19 Nov 2015

Rain Can't Wash Away My Smile

Kai kiekvieną dieną lyja, rytais darosi vis sunkiau keltis. Jau geriau snigtų - būtų balta, švaru ir tylu. O dabar... Žirgliojant per vis didėjančias balas, norom nenorom į galvą lenda visokios lietuvių liaudies dainos apie našlaites, brendančias gilius purvynėlius...
   ... bet juk yra draugai ir giminės, kurie praskaidrina nuotaiką labiau nei saulės spinduliai pro švininius Vilniaus debesis! Tad pastarosios pora savaičių intensyvaus darbo (ypač moksluose) buvo atskiestos susitikimais su man labai brangiais žmonėmis! Praktiškai visą savaitę vakarieniavau ne namie - čia labai geras dalykas, nes nereikia plauti indų!.. 
   Tad dalinuosi keliomis akimirkomis iš savo veiklų pastarosiomis savaitėmis!

- - - 

The rain continues and each morning it gets harder to get up. Oh, how nice it would be to have snow instead of rain! But now... Making my way through growing puddles on the sidewalk I start to remember Lithuanian folk songs, where the young girl gets her feet wet in the mud...
   ... but there are friends and family, who can brighten your day! These past two weeks were really intense - both in my work and studying, but I was so happy that each day I was meeting my beloved ones! Now if I look back - almost all week I was having my dinner not at home - for me it's a really good thing, because I sincerely hate doing the dishes... 
   I'm sharing few moments from the last two weeks! I can't wait for the weekend!

Naujos DIY apyrankės / My new DIY bracelets
Savaitgalio pietūs "Manami" restorane su sese! / Weekend lunch at "Manami" together with my sister
Tori ramen - rekomenduoju! / Ultra delicious tori ramen
Motyvacinis ruonis / Motivational Seal of Approval
"Manami" restoranas, antras dublis. Šį sykį - su Paule / "Manami" resotant, take 2. This time with my friend Paulė
Jūros gėrybių sriuba / Seafood soup
Vyras pradžiugino / Something from my husband
Streso valdymas / Stress management
Mūsų žvėrinčius / Our pets
Kojinės su vabalais / Socks with bugs
Lietus Lietuvoj... / Rain, rain, raaaain... 
Lauktuvės iš Porto miesto / Greetings from Porto 
Rudenėlio šventėje pas draugus! Foto © Justė Rukšėnaitė / Celebrating Autumn at my fiernd's! Photo © Justė Rukšėnaitė