27 Feb 2015

Motivational Posters

Baigėsi (dar) vienas intensyvus gyvenimo periodas. Ta proga buvo perstumdyti miegamojo/darbo kambario baldai, o kai kurie pakeisti naujais (ačiū tau, IKEA!). Žvelgdama į kambario (kol kas dar paveikslais neapkabinėtas) sienas supratau, kad visai norėčiau kokio nors įrėminto motyvacinio plakato. Tiesa, ant mano stalo stovi štai toks trupinėlis motyvacijos:


Tačiau bėda ta, kad tokia motyvacija kenkia mano... talijai. Tad dalinuosi etsy.com radiniais, iš kurių (bent) vienas, tikiuosi, greitu metu nutūps ant mano kambario sienos (-ų):





Oskaro Wilde'o citata: "Be Yourself"


Truputis Pink Floyd: ""Shine On You Crazy Diamond"









Nelsono Mandelos citata: "It Always Seems"



Ir pora stipresnių atvejų, jei motyvacija jau ilgam išėjusi atostogų:




O kas motyvuoja jus? 

24 Feb 2015

Knygų mugė: „Metų knygos rinkimai 2014“ akcijos finišas


Trumpas fotoreportažas iš Vilniaus knygų mugės paskutiniosios dienos, kur "Forumo" salėje buvo apdovanoti "Metų knygos" akcijos nugalėtojai ir recenzijų bei padėkų laiškų konkurso laimėtojai. 

Erdvė jau paruošta būsimiems apdovanojimams

Scenoje - "Metų knygos" akcijoje nominuoti autoriai

Apdovanojimą už pirmąją vietą recenzijų konkurse (vaikų literatūros kategorijoje)
 iš komisijos narės Ingos Mitunevičiūtės rankų atsiima mano kolegė Eglė (Gandrinėju )

Recenzijų konkurse (vaikų literatūros kategorijoje) užėmiau antrąją vietą!

Laimingos grupiokės

Prasideda "Metų knygos" nugalėtojų apdovanojimai

Danguolė Kandrotienė atsiima diplomą už geriausią 2014-ųjų metų knygą vaikams- "Spintos istorijas"


Už geriausią metų knygą paaugliams apdovanotas Vytautas Račickas
 (knyga „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ )


Poezijos knygų penketuke daugiausia skaitytojų simpatijų susilaukė Vytauto Stankaus knyga „Iš veidrodžio, už“


Prizą už geriausią prozos knygą iš LRT generalinio direktoriaus rankų atsiima Rasa Aškinytė
(romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“)

Gausus R. Aškinytės sveikintojų būrys

Itin nuoširdi R. Aškinytės padėkos kalba

Baigiamąjį renginio žodį tarė Audrius Siaurusevičius

Na, o čia dar kartą mes - su diplomais ir labai labai laimingos!


Nuotraukos © Vincas Razma
22 Feb 2015

Knygų mugė: kūrybiškiausios 2014-ųjų knygos laureatės paskelbimas


Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudaryto kūrybiškiausio knygų 12-tuko laureato paskelbimo renginys Vilniaus knygų mugėje - vienintelis renginys, kurio stengiuosi nepraleisti. Tad ne išimtis buvo ir šie metai. Su kolege Egle iš Gandrinėju atsisėdusios pirmojoje eilėje ėmėmės fiksuoti literatūros kritikų pastebėjimus apie 2014-ųjų metų knygas ir laukėme laureatės paskelbimo.


   Šiais metais apie atrinktas knygas kalbėjo Dalia Satkauskytė, Donata Mitaitė, Jūratė Čerškutė ir Rimantas Kmita. O į dvyliktuką pateko šios 2014-aisiais išleistos knygos:

1. Vladas Braziūnas, Stalo kalnas: poezija, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
2. Giedrė Kazlauskaitė, Meninos: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
3. Stasys Jonauskas, Laikas išeina pats: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 
4. Mindaugas Nastaravičius, Mo: eilėraščiai, Tyto alba, 2014.
5. Justinas Sajauskas, Neužmirštami Suvalkijos vardai: miniatiūrų romanas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 
6. Vytautas Stankus, Iš veidrodžio, už: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 
7. Dalia Staponkutė, Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja, Apostrofa, 2014. 
8. Renata Šerelytė, Kokono baladės: fantastinis romanas, Alma littera, 2014. 
9. Tomas Vaiseta, Paukščių miegas: proza, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 
10. Artūras Valionis, Daugiau šviesos į mūsų vartus: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 
11. Mikalojus Vilutis, Sriuba: esė, Tyto alba, 2014. 
12. Agnė Žagrakalytė, Klara: bande dessinée, Tyto alba, 2014. 

   D. Mitaitė trumpai nupasakojo šių rinkimų atsiradimo istoriją: jos teigimu, literatūros kritikai nusprendė veltis į aktyvų literatūrinį gyvenimą, taip ir atsirado kūrybiškiausio 12-tuko paieškos. Literatūrologės teigimu, kartą metuose "ne kokie akademikai" virsta aršiais literatūros kritikais, kurie skaito daug, o ginčijasi labai karštai. Ji pastebėjo, jog į dvyliktuką patenka tiek klasikai, tiek avangardo atstovai. "Neapsimetam, kad esam dievai, kad tai paskutinis žodis", - šyptelėjo D. Mitaitė.
  Anot J. Čerškutės - dvyliktuko sudarymas - tai pastanga pasakyti, kokie (literatūros atžvilgiu) buvo praėję metai. 
   D. Satkauskytė prasitarė, jog atliko išrinktųjų knygų kokybinę ir kiekybinę analizes: pagal kokybinę, šiemet 12-tuke atsidūrė 6 poezijos knygos, 2 - esė, 1 apsakymų, 1 - miniatiūrų ir 2 romanai iš kurių - nei vieno tradicinio. Jos teigimu akivaizdu, jog liekame lyrikos tradicijoje. Kiekybinė analizė, anot literatūrologės, džiuginanti: rašytojai - nebe niurgzliai. Nebekaltinamas kitas, prisiimama atsakomybė (pvz. G. Kazlauskaitės, D. Staponkutės knygose). Taip pat aiškus netradicinis požiūris į istoriją (J. Sajausko knygoje matomas originalus požiūris į pokarį). Turimos geros šešios poezijos knygos, kurias parašė tiek jau kanoniniai, tiek jauni autoriai. Romanai taip pat trykšta eksperimentų drąsa.
   D. Mitaitė kalbėjo apie poezijos knygas ir pabrėžė, jog visi autoriai - labai skirtingi, tad knygų yra visokiems skoniams - tik "Imkit ir skaitykit". Štai S. Jonausko knyga "Laikas išeina pats" - tarsi atsisveikinimas su senąja kaimo realybe. Jo poezijoje laikas suvokiamas kaip didysis veikėjas, kuris išeina pats, kai žmogus yra išnešamas. Autorius ironiškas, mokslingu apsimetantis pasakotojas.
   A. Valionis, kaip juokavo Mitaitė, savo knygą "Daugiau šviesos į mūsų vartus" susiuvo juodais siūlais - baltų siūlų (melo) antonimu. Jis išsiskiria netikėtais žodžių sąskambiais, reikšmėmis. Žaidžiama praeities kultūros faktais (pvz. Maironio eilėraščio vertimas Google vertėju) ir t.t. 
   V. Braziūno poezijos knyga "Stalo kalnas" įvertinta kaip rimtas žvilgsnis į praeities kultūrą. Įaugęs į savo etnografinio regiono detales, mitologiją Braziūnas bando rekonstruoti baltų prokalbės reliktus. Savo poezija jis tarsi tyrinėja senąją kalbą ir kultūrą.
   V. Stankaus poezija - vėl kitokia. Veidrodis, kaip žinoma, yra žmogaus ir anapusybės jungtis. Stankaus knygoje "Iš veidrodžio, už" mirties buvimas šalia žmogaus gerai jaučiamas. Matomas ir žaidimas su eilėraščių struktūra - kartais ją imant ir suskaldant į gabaliukus, tarsi veidrodį sudaužant į šukes. 
   R. Kmita pastebėjo, jog 12-tuko knygoms bendra balta viršelių spalva, todėl jis juokavo, kad "Laimėti turi balta knyga". 
   Kalbėdamas apie M. Nastaravičiaus knygą "Mo", Kmita pastebėjo, jog sukuriama nauja erdvė - įvedamas Vilniaus kraštas. Kuriama to, dažnai periferijoje liekančio, krašto tapatybė. Anot Kmitos, knygoje pasakojama išėjimo iš Marijampolio ištorija, kurioje dažnai keliamas klausimas kaip atsimenama praeitis - ar tai, kas atrodo tikra, išties yra?.. 
   G. Kazlauskaitė, anot literatūros kritiko, užduoda klausimą kas yra tikra/netikra visuomenėje. Tarsi matuodamasi sukneles, subjektė eilėse keičia kaukes. Jos poezijoje matoma visuomeniškumo dekonstrukcija. R. Kmita Kazlauskaitės poeziją lygino su Janinos Degutytės - dėl brovimosi prie autentikos, drąsos atsiverti. 
   M. Vilučio "Sriuboje" pagrindinės atramos - nežinojimas ir abejonė. Stilius, kaip pastebėjo R. Kmita, kažkuo primena Joną Meką - matomas sąžiningas mąstymo užrašinėjimas, fiksavimas. Fiksuojamas besikeičiantis, takus "aš" - būtent šiuo aspektu knygą yra įdomi ir patraukianti. 
   J. Čerškutė trumpai aptarė prozos knygas: T. Vaisetos knyga "Paukščių miegas" patraukia pasakojimo būdu - nuolat kinta fokusuotė ir pats pasakojimo būdas. A. Žagrakalytės bande dessinée "Klara" yra komiksas, papasakotas žodžiu. "Klara" - žaidybiškas, fragmentuotas tekstas, tad skaitytojas gauna nemažai "namų darbų" norėdamas užčiuoti pasakojimo siūlą. R. Šerelytės romanas "Kokono baladės", anot kritikės, turi būti aktualus Antakalnio apylinkių gyventojams. Įvardindama šią knygą kaip fantastinį socialinį novelių romaną Čerškutė pabrėžė, kad siužetas yra stipriai susietas su socialine aplinka. D. Staponkutės esė knygoje "Iš dviejų renkuosi trečią" išsiskyrė savo aiškia struktūra. Patraukiantis ir J. Sajausko miniatiūrų romanas "Neužmirštami Suvalkijos vardai", kurio, kaip kolegę papildė D. Satkauskytė, privalumas yra žanro neapibrėžtumas. Galima paimti ir pradėti knygą skaityti nuo bet kurios vietos. 
   Trumpai aptarus į 2014-ųjų metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką patekusias knygas, buvo pakviestas LLTI direktorius Mindaugas Kvietkauskas, kuris didelėmis raudonomis žirklėmis nukirpo laureato vardą ir pavardę slepiančio voko kraštelį:





Laureate tapo Dalia Staponkutė ir jos esė knyga "Iš dviejų renkuosi trečią". Į sceną užlipusi autorė buvo labai susijaudinusi ir sunkiai rinko žodžius, tačiau išties džiaugėsi tokiu netikėtu savo knygos įvertinimu. 


   

13 Feb 2015

Diana Gabaldon - Outlander series





Kas gali būti geresnė priebėga šaltiems rudens/žiemos vakarams nei romanų pasaulis? Ne sykį galvojau, kad  jei kas man šiais sezonais pasiūlytų alternatyvą gerai knygai, puodui (nes vieno puodelio su šalčiu galynėtis tikrai per maža) pieniško ulongo ir šiltam pledui - apdovanočiau nobeliu. Nes, mano galva, geresnio varianto kaip ir nėra (žinoma, išskyrus atostogas kur nors, kur +25 laipsniai). O dar geriau, jei romano veiksmas vyksta ten, kur jau pačiai teko lankytis!..
   Štai taip vieną rudens pavakarę draugė mane supažindino su serialu, pavadinimu Outlander. Su malonumu sužiūrėjusi tas 8 serijas, trunkančias po valandą, ir susidūrusi su skaudžia realybe, kad tęsinys bus tik nuo 2015-ųjų balandžio 4 d. nusprendžiau, kad reikia susirasti šios įdomios istorijos ištakas - amerikietės Dianos Gabaldon knygas, tiksliau Outlander series
   Iš viso šią seriją sudaro 8 knygos, kurių paskutinioji išleista tik pernai (serija leidžiama nuo 1991 m.)! Tiek užmojai, tiek apimtys (žr. nuotrauką) prilygsta G.R.R. Martino epopėjai. Bet nesiruošiu šių autorių ir jų serijų lyginti, kadangi vienodai myliu jas abi. Taškas.
   Apie ką ši istorija, kuri savyje talpina ir istorinio romano, ir sifi, ir fantasy, nuotykių bei tradicinio romano elementų?
   Pasakojimas koncentruojasi ties Kler Randal (Claire Randall) - jauna moterimi, brite, Antrojo pasaulinio karo medicinos sesele, kuri po baisiųjų įvykių su savo vyru Frenku Randalu (Frank Randall) atvyksta į Škotiją tam, kad vėl... vienas kitą pažintų (karui prasidėjus jie buvo dar ne per seniausiai susituokę). Kita priežastis, kodėl jie lankosi čia - tai Frenko šeimos geneologiniai tyrimai. Kai Frenkas palinksta virš istorinių dokumentų, Kler dažniausiai laiką leidžia skaitydama apie vaistinguosius augalus ir jų savybes. Taigi taip ramiai jiedu leidžia savo atostogas.
   Vis dėlto, Kler smalsumas ją įvelia į nepaprastą nuotykį - norėdama apžiūrėti retą augalą, ji viena nuvyksta automobiliu į keltų ritualinę vietą - Craigh na Dun ir, išgirdusi keistus garsus, sklindančius iš ten ratu stovinčių akmenų (na, toks mini Stonehenge), vieną jų paliečia ir... prarandą sąmonę.
   Atsibudusi Kler netrukus supranta, jog kažkas ne taip - vieta atrodo lyg ir ta pati, tačiau sykiu ir kažkuo skiriasi. Po kurio laiko susitikimas su vienu iš karalienės dragūnų ir patekimas į iki dantų apsiginklavusių ir kiltuotų škotų rankas jai leidžia suprasti, kur slypi skirtumas - ji nebe XX, o XVIII amžiuje. Ir taip prasideda jos pažintis su Škotija iki lemtingo Kulodeno mūšio (Battle of Culloden).
   Kler ima daryti tai, ką sugeba geriausiai - gydyti. Būtent per gydymą ji susipažįsta su jaunu vaikinu - Džeimiu Freizeriu (Jamie Fraser), kuris tampa jos pokyčių gyvenime priežastimi. 
   Autorė įtikinamai vaizduoja moterį, viduje plėšomą pareigos vyrui ir augančio meilės jausmo kitam žmogui - tai mane žavėjo bene labiausiai. Taip pat ir pats Kler personažas - ji nėra ir netraktuoja savęs kaip žaislo likimo rankose (kas iškart būtų būdinga įprastiems meilės romanams). Anaiptol - ji žino, jog viskas priklauso tik nuo jos pastangų, kad išgyventi tokiomis sąlygomis blaivus mąstymas yra būtinybė. Ji gydo žaizdas, amputuoja galūnes, ramina mirštančius, bet anaiptol nėra Motina Teresė. Tad toks tikroviškas ir užsispyręs personažas tikrai įtraukia į istoriją - vis nesinori paleisti knygos iš rankų.
   Džeimis, tuo tarpu, truputį iš kitos operos - kad ir kaip autorė jam stengiasi suteikti neigiamų savybių, jos visos turi pretekstą, tad blogesnis jis nuo to tikrai nepasidaro. Apskritai, jis visais atžvilgiais tobulas vyras - tvirtas, aukštas, gražių bruožų, turintis puikų humoro jausmą, išsilavinęs, puikus karys, jojikas, meilužis... būtų galima vardinti ir vardinti. Negana to, jis dar ir ieškomas nusikaltėlis, su kuriuo, proto turinčiai moteriai/merginai susieti savo gyvenimą būtų vienas iš prasčiausių gyvenimo pasirinkimų. Lyginant su kitais vyrų personažais šioje serijoje, akivaizdu, jog Džeimis yra idealizuojamas. Bet, mano galva, kol tai ypatingai netrukdo siužetui, tol galima pakentėti...
   Perskaičiusi tris šios serijos knygas, supratau tris dalykus:
  • norėsiu perskaityti ir likusias penkias;
  • noriu dar sykį nuvykti į Škotiją;
  • privalau nusipirkti elektroninę knygų skaityklę, nes per tokius autorius kaip Gabaldon ir Martinas, mano knygų lentynoje nebėra vietos.


P.S. Nuoširdžiai patariu skaityti šias knygas anglų kalba. Nors lietuviškai jas leidžia Alma littera, tačiau turimas įprastinis lietuviškas variantas: viena angliška dalis dalinama į dvi lietuviškas, knygos leidžiamos storais viršeliais, nepatogus formatas. Ir, žinoma, kaina - anglišką knygą jūs įsigysite už 12 eurų, tuo tarpu knygyne įsigyti abi pirmą knygą sudarančias dalis kainuotų apie 34 eurus. 
5 Feb 2015

Some ZENIT Moments


















Išryškintos mano ir V. Zenit fotoaparatų juostelės atskleidė, ką gerą pusmetį gaudėme savo objektyvuose - gamtą, įvairias kultūrines vietas ir... vienas kitą.


- - -

Me and my husband, we enjoy taking pictures with our old Zenit cameras and this time, after the films got develped, we saw what we have caught in the camera lens. It's the usual - some nature, some historical places and... each other.