31 May 2015

#skirtdare: Last Week!

Iššūkis Mėnuo be kelnių jau baigėsi! Buvo tikrai nelengva, bet labai įdomu! Dalijuosi paskutiniosios savaitės sijonuotais (ir truputį ne tik) deriniais.

- - -
Month Without Pants challenge is over and I have to admit that it was far from easy... So these are photos of my outfits from the last week.



Day 25

Riedam! Ilgas sijonas netrukdo važiuoti dviračiu! :) / Let's roll! Long skirt is not an obstacle to ride a bike!


Day 26

Citrinos! Mano senas geras geltonas sijonukas.../ Lemon! My old good yellow skirt...

Day 27

Saulė, šiluma ir rožės. Na, ir Puka./ Sun and roses. And Puka, of course.

Day 28

Banginiukai! Pėdkelnės ir asos.com / Whales! Tights from asos.com

Day 29

Hello Kitty arba sena meilė - nerūdija./ Hello Kitty - my old love.

Day 30

Metas folklorui! "Skamba skamba kankliai" ir mano aprangos dalis juose/
It's folk time! Folk music festival "Skamba skamba kankliai" and part of my outfit.  

Day 31

Sveikos, kelnės! :) Paskutinės dienos vakarą po koncerto tautinį kostiumą išmainiau į kelnes ir mokasinus. /
Hello, pants! I switched from my folk costume to pants and loafers.

Iššūkiui pasibaigus supratau, jog vis dėlto, kelnės man patinka tiek pat, kiek ir sijonai. Skirtingai nei sijonai, jos negali iškrėsti ir įvairių "pokštų" - tarkime atidengti jūsų šlaunis kiek daugiau, nei to norėtumėte viešumoje... Vis dėlto, teko įsitikinti, jog nėra tokių situacijų, kuriose su sijonu būtų nepatogu. Su tuo save ir sveikinu :)

At the end of challenge I understood, that I like pants as much as I like skirts and dresses. Pants, unlike skirts, wouldn't make your face glow red after you understand that you've walked few hundred meters demonstrating your thighs much more openly than you intended... All in all, I guess that there are no situations where skirts could be seen as uncomfortable. And I'm really glad about that :)
28 May 2015

#skirtdare: Week 4

Gegužė - ilgas mėnuo, tad po truputį, dalyvaujant iššūkyje Mėnuo be kelnių ėmė stigti fantazijos. Tačiau kažką pavyko sukurpti, nors vieną kartą ir teko eiti į kompromisą su kelnėmis. Kad ir vėluodama, bet dalinuosi praėjusios savaitės deriniais.

- - -

May is quite a long month, so my ideas for the Month Without Pants challenge started to run out. I managed to combine few new outfits, though I had to compromise with pants once. So, even I am a little bit late, this is the outfits of last week. 


Day 18

Pasiruošusi lietingam orui! Sijonas matytas 7 dienos foto/ Prepared for the rain! Skirt seen in post of Day 7

Day 19

Gėlių jėga! Sijonukas iš H&M ir mano numylėtieji New Yorker batukai/
Flower power! Skirt from H&M pared with kitty flats from New Yorker

Day 20

Nuotykių metas! Sijonas iškeistas į kelnes, geltonus mokasinus ir pasivažinėjimą dviračiu!/
Adventure time! Switched from skirts to pants, pair of yellow loafers and joyful bike ride!

Day 21

Lietingą dieną, pastebėjau, mėgstu rengtis šią suknelę su rožėmis (matyta 6 dienos įraše)/
Rainy day is the best for wearing this dress with roses (seen in post on Day 6)

Day 22

Dar daugiau rožių! Suknelė iš 10-tos dienos įrašo/ More roses! Dress seen in post for Day 10)

Day 23
Draugės mergvakaris Bernardinų sode. Suknelė matyta 16-tos dienos aprangos derinyje, priderinau tik kitus batus ir rankinę (iš "Aldo")/ Friend's henparty in Bernardinai garden. My blue dress seen a little bit earlier, but I changed the shoes and purse

Day 24

Atokvėpis su gitara po pramogų Vichy vandens parke. Suknelė su bijūnais - vienas iš smagių radinių kuistuke/
Relaxing after activities in Vichy aquapark. Dress with peonies are one of my lucky findings in second hand store.


Liko paskutinė iššūkio savaitė, tad tikuosi sėkmingai užbaigti gegužę su sijonu! :)/ 
The challenge ends this week and I hope to finish this month of may in skirt!
21 May 2015

Agnès de Lestrade, Valeria Docampo - Didysis žodžių fabrikas


Agnès de Lestrade, Valeria Docampo „Didysis žodžių fabrikas , Nieko rimto, 2014

Kai apie šią knygelę išgirdau iš vienos kolegės, niekaip negalėjau patikėti, kodėl iki šiol ji nebuvo pakliuvusi į mano akiratį.
   Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, na ir ką gi paveikslėlių knygelė gali tokio reikšmingo papasakoti? Dažnas jas tikriausiai įsivaizduoja kaip pagalbinę priemonę vaiko ugdymui - nuo jų lengviausia yra pradėti mokytis skaityti, atpažinti formas, spalvas, pačiam perskaityti kokią nesudėtingą istoriją. Kone viena pragmatika.
   Agnès de Lestrade ir Valeria Docampo duetas savo paveikslėlių knygele papasakoja kiek kitokią istoriją.
   „Didžiajame žodžių fabrike“ susiduriame su distopija:

Yra viena šalis, kur žmonės beveik nekalba. Tai Didžiojo žodžių fabriko šalis.
   Taip, tai tiesa. Jeigu nori kalbėti - turi pirkti žodžius, juos praryti, sykį ištarti ir pirkti naujus. Jau galite įsivaizduoti kaip tai brangu ir ne kiekvienam prieinama. Neturtingiesieji rausiasi šiukšliadėžėse, kur randa išmestų žodžių. Deja, pastarieji būna ne patys gražiausi (pvz. kakučiai ir subinytės). Tada telieka laukti palankaus vėjo, kuris kartais atpučia kokį vieną kitą padoresnį žodį.
   Istorijos protagonistas Filas - žavus vaikis, kuris iki ausų įsimylėjęs Sibelę. Deja, kaip jau galima numanyti, Filas - neturtingas, todėl pasakyti Myliu tave (žodžius, kurie kainuoja beprotiškai brangiai) negali. Sibelė taip pat nekalba, todėl susitikę jie dažniausiai tik šypsosi vienas kitam. Viskas kaip ir būtų gerai, bet yra toks Oskaras:

Jo tėvai labai turtingi, bet ne dėl to Filas nekenčia Oskaro. Oskaras nesišypso. Jis kalba. Sibelei.
   Gražbyliautojas Oskaras išmuša iš vežių Filą, tačiau jis tiki meile, jos galia. Tad žodžiai, kuriuos ištaria istorijos herojus, pasiekia tikslą ir knygelės pabaiga yra laiminga.
   Šioje dviejų autorių knygelėje neprikišamai, bet kritiškai žiūrima į mūsų - vartotojų - visuomenę. Parodoma praraja tarp turtingųjų ir vargšų bei skurdas, kuris nužmogina. Kartu bandoma skaitytojui įskiepyti, jog žodžiai - tai dar ne viskas, jeigu už jų neslypi kažkas daugiau. Kartais tam kažkam daugiau išreikšti žodžiai yra apskritai nereikalingi...
   Man asmeniškai džiugu, jog atradau ne tik dėmesio vertą rašytoją Agnès de Lestrade, bet ir nuostabią iliustratorę Valeria Docampo (daugiau jos darbų - čia), kurios darbai man be galo primena kitos mano mylimos dailininkės Rebeccos Dautremer piešinius. O apie „Didįjį žodžių fabriką“ dabar pasakoju visiems, nes tai išties viena iš labiausiai dėmesio vertų knygų vaikams 2014-ųjų metų kontekste.
19 May 2015

#skirtdare: Week 3

Jau rašiau apie šį iššūkį - visą gegužę stengtis nedėvėti kelnių ir vietoje jų rinktis sijonus ir sukneles. Tad dalinuosi trečiosios savaitės įspūdžiais!

- - - 

I have already mentioned the "Month without Pants" challenge, when you have to try to resist wearing pants and choose skirts and dresses instead. So this is a quick recap of the third week!


Day 11


Suknelė (kurios dryžuoto viršaus nesimato), numylėta "Aldo" rankinė, "Skagen" laikrodis ir linksmasis šalikėlis iš Vienos!

Day 12

Pilka suknelė, pilka striukytė, katukai-batukai iš "New Yorker" ir "Sugulovų" delninė-petinė.

Day 13

Knygos, knygos, knygos! Ir raudona suknelė su baltomis širdutėmis!

Day 14

Senukas mėlynas sijonukas, mėlyni bateliai su kniedėmis ir jaukus megztukas su etno stiliaus ornamentika.

Day 15

Į darbus - su "Zara" suknele! Kadangi lietus - dažnas palydovas, prisireikė ir mano numylėto skėčio!

Day 16

Į bičiulio vestuves - su mėlyna suknele, šviesiu "Vero moda" lietpalčiu ir itališka rankine, kainavusia 3 eurus!

Day 17

Poilsis po didelių darbų. Pastelinės mėtos spalvos suknelė su baltais taškučiais.

Kaip man sekasi šią savaitę galite rasti mano Instagram paskyroje! / Catch up on Instagram
12 May 2015

#skirtdare: Weeks 1 and 2

Jau kelintus metus gegužės mėnesį vykstanti akcija Mėnuo be kelnių sulaukia vis didesnio prisijungiančių dalyvių skaičiaus. Nors sijonus ar sukneles dėviu tikrai pakankamai dažnai, tačiau taip rengtis visą mėnesį išties yra iššūkis! Tuo labiau, kad sau išsikėliau tikslą stengtis nekartoti to paties sijono/suknelės, o pravėdinti visus spintoje turimus šio tipo drabužius! Kasdienes aprangos variacijas galite sekti mano Instagram paskyroje, o dabar trumpai apie dvi pirmąsias gegužės savaites.

- - -

"Month Without Pants" (Mėnuo be kelnių) - is what I wait every year. This is a challenge and by accepting it, you wear only skirts and dresses for a whole month of may! Personally, I wear skirts/dresses pretty often, but to keep it going for 31 day is quite a struggle. Moreover, this year I have a personal challenge - try not to repeat this same skirt/dress in outfit twice. You can see how I cope with this challenge on Instagram, and here just a quick recap of the last two weeks.



Week 1 (Days 1-3)


Dryžuota megzta suknelė ir romanas. Nes savaitgalis. / Striped dress and a novel. Because weekend. 


Week 2 


Days 4-5


Kovoju su netikėtu peršalimu. Gėlėta suknelė ir svajingas Pukos žvilgsnis. 
/ Fighting cold. Floral dress and Puka's dreamy look.


Day 6


Į japonų kalbos kursus - pasipuošus. Ir velniop tą lietų! 
/ Taking Japanese classes in style and ignoring the rain.


Day 7


V. Mačernio skaitymai Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Na, dar dviratis ir marškinėliai su Škėmos atvaizdu. / Readings of Mačernis poetry at Institute of Lithuanian Literature and Folklore. Also a bike and t-shirts with picture of famous Lithuanian writer Škėma. 


Day 8


Drambliukai ir kniedės. Viskas pirkta Vilniaus kuistukuose!
 / Elephants and studs. Every piece of this outfit was bought in thrift stores!


Day 9


Metas kepiniams! Gėlėta suknelė slepiasi po linine prijuoste. 
/ It's baking time! Linen apron is hiding my floral dress. 


Day 10


Nuotykių metas! Į kiną su gėlėta suknele! 
/ Adventure time! Floral dress is the best choice when giong to cinema!

7 May 2015

Artūras Valionis - Daugiau šviesos į mūsų vartus


Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2014 m. 

Artūro Valionio poezija į mano akiratį pirmą kartą pateko tik per šių metų "Knygų mugę", kai pristatinėdami LLTI renkamą Kūrybiškiausių knygų 12-tuką literatūrologai kalbėjo apie netikėtumą  (sąskambiuose, kultūros faktų peržaidime) kaip vieną pagrindinių Valionio kūrybos bruožų. Tačiau didžiausią intrigą užmetė mano bičiulė Eglė, kuri atsiuntė štai tokį eilėraštuką:

monopolis

Vėl ryte patekėjo
kompatiktinis diskas.
Iš vieno tiekėjo
viskas. (10 p.)
   
Tada supratau, jog turiu būtinai perskaityti šio poeto eilėraščių knygelę.
   Valionis šmaikštus. Ir jis tai žino (epigrafas knygos pradžioje: Mano plunksnos sutrypė jūsų kanopas - cultura laimėjimo prieš natura deklaracija ). Ieškodamas naujų kalbėjimo būdų jis interpretuoja naujųjų laikų reiškinius senųjų rėmuose:

"Omnia Mundi Fumus et Umbra" (Užrašas virš vartų)

Pasauly vien dūmai, šešėliai
(t.y., viskas netikra ir laikina):
įžengdamas regi. Nuskaito.
Apmąsto. Padūmina. Láikina. (18 p.)

Lengvi ketureiliai savy talpina stebėtojo žvilgsnį, kuris fiksuoja įvairius, kasdienius, atrodytų - nereikšmingus įvykius, reiškinius, kurie savyje vis dėlto turi šiokį tokį "twist'ą", sukeliantį netikėtumą (beveik kaip gero anekdoto pagrindinė taisyklė):

Šunelis Žvėryne

Pažymėjo gatvėj stulpą,
sušnibždėjo: mea culpa. (23 p.)

Valionis savo posmus apvelka vis kitokiais drabužiais. Jie gali skambėti kaip naivi, sentimentali pop daina:

estradinė melodija

Mes išsiskyrėme stotelėje
Gerosios Nevilties,
buvai tu elegantiškoj suknelėje,
su rankinuku ant peties. (28 p.)

Antkapio epitafija:

Ἐπιτάφιος

Šoko kaip dalgis prieš varlę.
Atsikirto į akmenį. (54 p.)

Ar tostas:

Tostas

Mus praris
išsineš
skirtingų miestų nasrai.

Tu lakštingala. Aš?
Apuokas (toks vyturys).


Už tai, kad skaudės atskirai. (84 p.)

   Tačiau tai, vėlgi, tik prisiimama forma, tuo tarpu turinys - beveik visada minorinis, su kaltės, praradimo, bandomo (arba ne) nuslėpti skausmo nata. Juokas čia - tik tas dūmas ir šešėlis, skirtas pridengti tam, ką tikrai skauda. 
   "Daugiau šviesos į mūsų vartus - impresionistinio minimalizmo koncentratas, pasak autoriaus - iš skiedrų, iš skiemenų" (anotacija). Kai eilėraščiai patvirtina tai, ką sako autorius, belieka tik pritarti ir džiaugtis, jog į savo asmeninį dėmesio vertų poetų sąrašą galiu įsirašyti dar vieną pavardę. 
2 May 2015

Into the Woods We Go

Pavasaris, pavasaris, pavasaris!.. Pasitikti paskutinį jo mėnesį - gegužę - su grupe bičiulių leidomės į Šalčininkų rajono apylinkes, kur aplankėme tikrai daug įdomių ir, tikriausiai, mažai kam žinomų vietų: Kerniaus kapą ir Kernavo ežerą, XVII a. anglininkų darbo vietas su likusiomis medžio anglių degimo duobėmis, važiavome per Rūdninkų girią, aplankėme Pabarės pilkapius ir pasėdėjom po šimtamečiais ąžuolais. Diena pilna įspūdžių ir išbandymų (vien ką reiškia keliskart stumti mašinas, įstrigusias smėlėtuose girios keliukuose!), bet nuotaika buvo kuo puikiausia! Džiaugiausi, kad ir sloga pernelyg neįsisiautėjo ir galėjau dar visai neblogai užuosti miško kvapus, kurie buvo patys įvairiausi. 
   Labai tikiuosi, kad su Vincu atnaujinsim savaitgalines keliones ir aplankysim dar daugiau Lietuvos vietų, nes jau eilinį sykį įsitikinu, kad ir gimtinėj tikrai yra ką pamatyti.