3 Feb 2012

... ,,Ir betrūksta tik šiaurinių elnių“



...Ir pasivažinėjimo rogutėmis ne(be)buvo. Susėdę su namiškiais vakar nusprendėm, kad į tokį šaltį nosies nesinori kišti (kai ėjome pasivaikščioti anąkart, buvo TIK -13, o vakar mūsų termometras visą dieną rodė -20...). Žinoma, gal važinėdami būtume ir sušilę, to speigo nejautę, bet mintis likti šiltame kambaryje su antigripine arbata ir knyga rankose mane labiau viliojo... O čia dar mama ištraukė latviškų ,,Laima“ saldainių...

   Visą dieną galvojom, koks šaltukas spustelės atėjus nakčiai. Veterinarai liepia pasirūpinti gyvūnais, esančiais lauke, šunis įvesti į šiltesnes patalpas. Na, mūsų šunelis, deja, nėra tokių ,,gabaritų“, kad jį būtų galima laikyti kambaryje per šalčius:


Tad kiek buvo galima, apšiltinome jo būdą. Na, guodžiamės tuo, jog jis turi Sibiro laikos kraujo, jo kailis storas, tai labai didelių problemų neturėtų kilti. Juolab, kad pas jį įsigudrino miegoti ir mūsų katytė Kika, tai, kaip juokiamės, dviese šilčiau J. Tuo tarpu kitas katinas - Pikulas, namuose turi šiokių tokių privilegijų, tad dieną būna močiutės kambaryje ir miega, miega, miega...


   Į lesyklėlę atskrenda paukščiukų, tačiau nei sykio jų nepavyko pamatyti. Kad jų būta, išduoda tik sulestos kruopos ir batono trupiniai.
   Džiaugiuosi tik tuo, kad nebesu moksleivė ir man nebereikia kulniuoti to pusantro kilometro iki stotelės, spaudžiant nemenkam šaltukui. O dar būdavo, jog nuėjus ir autobusas neatvažiuoja...
   Iš serijos ,,Tik Pasvalyje“: už plaukų kirpimą sumokėjau 12 litų ir išėjau laaabai patenkinta; komise nusipirkau šaunų megztuką už 5 litus. Bibliotekoje prisirinkau gerų knygų, kurias skaitysiu, skaitysiu, skaitysiu! Kadangi sesija mane vertė skaityti ne tai, ką norėjau, tai dabar tikiuosi atsigriebti J





No comments:

Post a Comment