Beveik prieš mėnesį (10-15) pėdinau į Lietuvos rašytojų sąjungą, nes čia vyko poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko antrojo romano (nors pats autorius teigė parašęs jų tris) Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys pristatymas. Na, Kajoko mano rašytojų favoritų tarpe nėra, bet dėl vienos bičiulės ir studijų laikų draugės simpatijų šiam kūrėjui nusprendžiau palaikyti jai kompaniją.
Šiaip iš knygų pristatymų susidaryti bent menkiausią įspūdį apie jų turinį beveik neįmanoma: visos jos ten tampa -iausiomis, tad objektyvumo nei su žiburiu nerasi. Tačiau šį sykį skelbime įrašyta habil. dr. Jūratės Sprindytės pavardė mane suintrigavo, nes supratau, kad vakaras nebus įprastas. Ir, pasirodo... neklydau.
Išties, norisi padėkoti kritikei, kuri šiam vakarui, galima sakyti, davė toną ir jis nevirto rašytojo apologetika.
Akivaizdu, jog J. Sprindytė skaitė jau parašytos recenzijos tekstą, todėl ir jos pasisakymas buvo subalansuotas - išskirtos ne tik stipriosios naujojo romano pusės, bet ne mažiau dėmesio skirta ir jo achilo kulnų paieškai. Dėl daugelio minčių kritikei pritariamai linksėjau ir džiaugiausi, kad turiu ką pasižymėti į savo užrašų knygelę. Ateičiai.
Rašytojo Andriaus Jakučiūno pasisakymas didelio įspūdžio, tiesą sakant, nepaliko. Tačiau po jo pasisakęs poetas, kritikas Arnas Ališauskas renginio dalyvius privertė ne kartą jei ne nusijuokti, tai bent nusišypsoti.
Galiausiai kalbėjo ir pats vakaro kaltininkas - Donaldas Kajokas. Deja, iš visos autoriaus kalbos pamenu tik vieną dalyką - kaip ir pažadą, jog Ežeras gali susilaukti tęsinio.
Pabaigai - keli kadrai iš renginio, susilaukusio net nacionalinės televizijos (LRT) dėmesio:
Dešinėje - poeto Rimvydo Stankevičiaus nugara
Puikus idėja, fancyreader ;] Lauksiu naujų įrašų ;]
ReplyDelete