Ši knyga mano rankose nebūtų atsidūrusi, jei ne J. rekomendacija. Ir mano asmeninis susidomėjimas šaudymu iš lanko. Tiesa, vakarietiško, ne japoniško.
Iš pradžių skaityti sekėsi gana sunkiai. Prisipažinsiu, jog laisvalaikio skaitiniams renkuosi tikrai ne rimtus filosofinius ir mokslinius traktatus - tokių prisikaitau studijų ir (kartais) darbo reikalais. Jei tai ir filosofinę potekstę turinti knyga, tuomet norisi, kad autorius tiesiogiai to neafišuotų, o leistų skaitytojui pamažu suprasti, kas, kur ir su kuo valgoma. Na, bet čia mano asmeniniai niuansai.
Tad, kaip ir minėjau, pradžia buvo sunkoka. Paskaičiusi puslapį vėl padėdavau knygą ant naktinio stalelio, kitą dieną vėl paimdavau... Bet po to, kaip ir knygos veikėjui, įvyko kažkoks lūžis ir likusius 60 psl. įveikiau per vieną popietę.
Taip, tai knyga apie dzeną ir bandymą jį suprasti per šaudymo iš lanko meną. Tačiau didelė jos dalis pasakoja apie mokymasi, apskritai, mokytojo ir mokinio santykį, kuris turi būti grįstas pagarba, atsidavimu, ir sprendimų nekvestionavimu.
<...> mokinys <...> tik bėgant metams patiria, jog formos, kurias tobulai įvaldė, dabar jau ne slegia, bet išlaisvina. (p. 70)
Mokinys turi paklusti mokytojo autoritetui, bet tik tam, kad vėliau jis galėtų pasilypėti ant mokytojo pečių. O mokytojas turi žinoti, kada tinkamu metu pametėti gelbėjimosi ratą klaidų ir bandymu metodu besimokančiam mokiniui.
Mokytojo užduotis - ne parodyti patį kelią, o veikiau, derinant su mokinio ypatumais, surasti, kaip šis kelias veda į galutinį tikslą, ir už tai atsakyti. (p. 100)Knygos pabaigoje autorius imasi lyginti kardo ir lanko menus, bet tik tam, kad atskleistų, kaip dzeno suvokimas pakeičia šių dalykų besimokančiųjų (pa)sąmonę. Apskritai, knygoje netrūksta komparatyvistinių pasažų - šaudymas iš lanko lyginamas ir su tapyba tušu, ir su ikebana, o kur dar situacijų, patirčių apibūdinimai, įvilkti į metaforišką apvalkalą...
Knygos svorį suvokiau tik ją perskaičiusi. Ir puoliau išsirašinėti citatų, kurios buvo be galo ilgos...
Nesakau, kad imsiu praktikuoti dzeną, bet kai vėl eisiu šaudyti iš lanko, išties smalsu bus pabandyti pritaikyti kai kuriuos Dzene ir lanko mene paminėtus aspektus.
Šią knygą rekomenduočiau ne tik lankininkams (ką suponuoja viršelis) ar Rytų kultūrų gerbėjams, bet ir mokytojams, kurie mėgsta prisiimti švyturio vaidmenį, nors kartais mokymo procese tiesiog reikėtų pabūti pakelėse esančiais stulpeliais...
Comments