Budapešte yra ką pamatyti. Trečioji mūsų aplankytoji sostinė, nors tą dieną ir alinta karščių, vis vertė sukiotis ir žvalgytis aplinkui, ranka braukiant prakaituotą kaktą.
Jeigu tik turėsite galimybe plaukti Dunojumi (o ypač - naktį), jokių būdu neatsisakykite!
Marcipanų muziejus, kurime pilna štai tokių grožybių iš trintų migdolų ir cukraus masės:
Nuo Budos žvelgiant į Peštą...
Budapešto metro - seniausias Europoje!
Su vyru galutinai prisibaigėme Budapešto meno istorijos muziejuje, į kurį bilietus gavome... nemokamai (tą dieną buvo kažkokia iki galo nesuprasta akcija. Na, bet who cares :) Bet šiaip jaunimui iki 26 m. bilietai su 50% nuolaida). Apėję didžiulę paveikslų ekspoziciją nutūpėme muziejaus parduotuvėje, kur aš (tam-tadam!) nusipirkau A. Muchos iliustracijomis puoštą darbo knygą 2014 metams!!! Jaučiausi užpildžiusi didelę, po Prahos atsivėrusią tuštumą :) O štai čia - Maximilian'o Lenz'o paveikslas Pasaulis (A World), nutapytas 1899 m. Mane sužavėjo tas kontrastas tarp lyg stebuklo laukiančių merginų ir atsainaus vyro, mąsliai žengiančio per žydinčią gyvenimo pievą...
Budapeštas yra didelis ( 2 mln. gyventojų), bet svetingas! Vengrai pamišę dėl paprikų (gal dėl to man jie taip patiko? :), tad nenuostabu, jog tokios lauktuvės atsidūrė ir mūsų krepšyje (šalia vynų ir marcipanų).
Kelionę užbaigėme gurkšnodami vengrišką alų kavinėje, šalia Vajdahunyad pilies tvenkinio. Visai geras finalas, ar ne? :)
Comments