About me
Hi! I am Asta! I am a philologist and a philocalist to the heart's core. Here I share things that I consider being aesthetic and fantastic!Vakar į Vilniuje esantį "LoftÄ
" Äjau pasiklausyti gana įdomaus (bent jau taip pasirodÄ iÅ¡ apraÅ¡ymo "Facebook") projekto - Mugam ir sutartinÄs: dialogai. Kaip apie tai raÅ¡Ä patys Å¡io renginio sumanytojai:
Å is projektas ne tik jungia dvi kultÅ«ras, bet ir skirtingus muzikos stilius – rokÄ , fusion, free jazz ir elektroninÄ muzikÄ . <...> Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet dvi UNESCO nematerealaus paveldo sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytos tradicijos yra apjungiamos bendros muzikinÄs koncepcijos.
Projekte dalyvauja profesionaliausias Lietuvoje sutartinių kolektyvas „Trys keturiose“ (Daina NorvaiÅ¡ytÄ, EglÄ SereiÄikienÄ, Rima VisackienÄ, AudronÄ ÅœilinskienÄ, Daiva VyÄinienÄ), mugamo atlikÄjų kolektyvas, kurio sudÄtyje - ÅŸymiausi azerbaidÅŸanietiÅ¡kojo mugamo instrumentalistai ElÅ¡an Mansurov, Malik Mansurov ir Ehtyram Huseynov. Multiinstrumentalistas Evaldas VyÄinas, styginių kvartetas "Chordos" (Ieva SipaitytÄ, Vaida PaukÅ¡tienÄ, Robertas BliÅ¡keviÄius, Vita Å iugÅŸdinienÄ) ir roko grupÄs sudÄtį primenantis muzikantų kolektyvas – Teymur Nadir, Mantas MeÅ¡kerys, Pijus Ganusauskas ir Andrius Kairys.
Projekto meninis vadovas, kompozitorius – Teymur Nadir Kerimov yra vienas įtakingiausių ir progresyviausių AzerbaidÅŸano roko muzikantų, nuodugniai studijavÄs akademinÄ muzikÄ , jazzÄ , elektroninÄ muzikÄ bei tradicinį azerbaidÅŸanietiÅ¡kÄ mugamÄ , o Å¡iuo metu susidomÄjÄs sutartinių polifonija.
Taigi, kaip matote, intriga buvo nemaÅŸa. IÅ¡ pilnos salÄs ÅŸiÅ«rovų matÄsi, jog ne viena aÅ¡ taip pagalvojau.
Åœinoma, kaip ir bÅ«dinga renginiams Lietuvoje - koncertas vÄlavo. ÅœiÅ«rovai kelis kartus ÄmÄ ploti, idant greiÄiau iÅ¡judintų muzikantus, kurie vis dirsÄiojo iÅ¡ uÅŸkulisių. TaÄiau, kai visi sustojo į savo vietas, prasidÄjo kaÅŸkas tikrai įdomaus.
Iki Å¡io vakaro atrodÄ, jog sutartinÄs jei ir dera su kuo, tai nebent su elektronine muzika. Na, ÅŸinote a la Girių dvasios. Nes tai yra ÅŸanras, reikalaujantis bÅ«ti dÄmesio centre. Vis dÄlto, sumanaus įgarsinimo dÄka (apie įgarsinimo kokybÄ - kiek vÄliau) Trijų keturiose atliekamos sutartinÄs tai nutoldavo, tai vÄl iÅ¡nirdavo į pirmÄ
planÄ
, pakaitomis uÅŸleisdamos vietÄ
AzerbaidÅŸano instrumentalistams ir vokalistui, kurio balsas kaipmat prieÅ¡ akis iššaukdavo stepių paveikslÄlį.
Vakaro metu atliktos kelios kompozicijos buvo daugiasluoksnÄs ir itin sudÄtingos. Svarbios partijos buvo patikÄtos tiek vokalams, tiek styginių kvartetui, tiek azerbaidÅŸanietiÅ¡kiems tradiciniams instrumentams. Pats Teymur su bÅ«gininku ir bosistu kÅ«rÄ muzikinį pamatÄ
ar Å¡erdį, aplink kuriÄ
buvo komponuojamas kiekvienas kūrinys.
IÅ¡ pradÅŸių buvo gana neįprasta, kad pats kompozitorius taip laisvai vaikÅ¡to po scenÄ
, Å¡nypÅ¡teli kaÅŸkÄ
į ausį vienam ar kitam muzikantui, ar plaÄiais mostais kaip dirigentas rodo kada įstoti styginiams, ar kada uÅŸbaigti giedoti sutartines. Ko gero buvo keista todÄl, kad esame įpratÄ atÄjus į renginį gauti jau gatavÄ
produktÄ
, kur visi uÅŸima savo vietas ir muzikantai groja tai, kÄ
Å¡lifavo ilgÄ
laikÄ
repeticijose. O Å¡is projektas buvo gyvas, besivystantis, tikiu, jog tokį kokį mes pamatÄme tÄ
vakarÄ
, jo nebepamatytume - dar sykį klausant, jis vÄl bÅ«tų kitoks.
Teymur gyvumas ir betarpiÅ¡ka interakcija su atlikÄjais kai kur gal ir buvo kelianti juokÄ
: Å¡tai kompozitorius ima ir mugamo vokalistÄ
uÅŸ paÅŸastų paneÅ¡Äja link mikrofono. Bet Å¡is nei kiek nesutrinka! Anaiptol - ima Å¡ypsotis ir pagyvÄja. Ir taip su visais - kompozitorius nuolat stengÄsi iÅ¡judinti muzikantus, kad Å¡ie atsipalaiduotų scenoje ir imtų iÅ¡gyventi muzikÄ
, o ne tik jÄ
atlikti.
Tai, kÄ
Teymur darÄ scenoje, priminÄ filmÄ
"Metropolis", kur vienoje scenoje ÅŸmonÄs sukioja didelÄs maÅ¡inos straigtus ir taip jÄ
valdo. TÄ
jis darÄ visÄ
vakarÄ
savo mostais, prisilietimais ir ÅŸodÅŸiais - stengÄsi suvaldyti tÄ
didelį dviejų skirtingų Å¡alių tradicinio paveldo traukinį, galingÄ
mechanizmÄ
, kuris maÅŸiau patyrusį gali nusviesti po ratais. Manau, jog Teymur Å¡iÄ
maÅ¡inÄ
suvaldÄ.
Gaila tų ÅŸmonių, kurie į renginį neatÄjo paÅŸiÅ«rÄjÄ "Facebook" įkeltÄ
kilpÄ
iÅ¡ repeticijų (jį įkelti tikrai buvo organizatorių klaida) ir iÅ¡sigandÄ ten girdimos kakofonijos - be tinkamo įgarsinimo viskas taip ir atrodo.
Vis dÄlto, ir paties renginio metu, su įgarsinimu nebuvo iÅ¡vengta klaidų. PavyzdÅŸiui, iki ketvirto kÅ«rinio nebuvo įgarsinta violonÄelÄ. Paskui, matyt, buvo susivokta, bet net ir kai jÄ
iÅ¡girdau, instrumentas skambÄjo gerokai tyliau nei jo kolegos smuikai. Elektrinis pianinas buvo įgarsintas gerokai daugiau nei reikÄjo, kaip ir bÅ«gnai, retsykiais uÅŸgoÅŸÄ uÅŸnugaryje sÄdÄjusį styginių kvartetÄ
. EgzotiÅ¡kais instrumentais grojÄ sveÄiai turÄjo sulaukti daugiau dÄmesio iÅ¡ garsisto, nes vietomis jų visai nesigirdÄjo. Taigi, garsiste Giedriau, jeigu tai skaitai - tai shame on you! Vien kÄ
reiškia mikrofonų fonavimas! (Juk buvome "Lofte", Vilniaus "it" vietoj, o ne kurio nors kaimo kultūros namuose!)
IÅ¡ kompozicinÄs pusÄs labiausiai prie visumos nelipo poetiniai (pavadinkime taip) intarpai. Savo lygiu tekstai priminÄ respublikinį jaunųjų filologų konkursÄ
, o ir mergina, skaiÄiusi juos nepasiÅŸymÄjo nei dideliais aktoriniais sugebÄjimais, nei dikcija. Suprantu, jog norÄta pertraukų tiek muzikantų pirÅ¡tams, tiek klausytojų ausims, taÄiau buvo galima sugalvoti ir kÄ
nors kitÄ
.
TaÄiau summa sumarum, renginys tikrai pasisekÄ ir dialogas tarp dviejų tradicijų įvyko. Su tuo ir sveikinu!
Subscribe to:
Posts (Atom)